Jakūbas Juzefovičius gimė 1872 m. kovo 12 dieną Gardino gubernijoje, kilmingų bajorų šeimoje. Jis baigė Polocko kadetų korpusą ir, nusprendęs gyvenimą susieti su armija, 1890 m. įstojo į Michailo artilerijos mokyklą. Ją pabaigęs, gavo paporučikio laipsnį ir 1893 m. išvyko į 7-ąją raitosios artilerijos bateriją.
Dvejus metus J. Juzefovičius dirbo raštvedžiu bei baterijos ūkvedžiu. 1895 m. spalio mėnesį jis tapo 7–osios ir 8–osios raitųjų baterijų mokymo dalies vedėju. 1896 m. liepos mėnesį jam suteiktas poručiko laipsnis.
1896 m. spalio mėnesį J. Juzefovičius sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo į Generalinio štabo Nikolajaus akademiją, kurią 1898 m. spalio mėnesį baigė pirmuoju atskyriu. Už pasižymėjimą moksle jam suteiktas štabs-kapitono laipsnis, jis paskiriamas į Generalinį štabą bei siunčiamas į Varšuvos karinę apygardą. Išbandymo laikotarpiu jam vadovavo jungtinės kavalerijos divizijos viršininkas.
1900 m. gegužės 22 d. J. Juzefovičius perkeliamas į Generalinį štabą ir paskiriamas 4-osios kavalerijos divizijos vyresniuoju adjutantu. Lapkričio mėnesį Varšuvos karinės apygardos štabe jis tapo vyresniuoju karininku ypatingiems pavedimams, 1901 m. kovą – štabo vyresniojo adjutanto padėjėju. Balandžio 1 dieną jam suteiktas kapitono laipsnis. Balandžio pabaigoje jis laikinai ėjo Varšuvos karinio žurnalo redaktoriaus pavaduotojo pareigas. Buvo apygardos štabo vyresnysis adjutantas. 1901 m. spalio 28 d. – 1902 m. lapkričio 17 d. J. Juzefovičius metus stažavosi 2-ajame Charkovo dragūnų pulke, buvo eskadrono vadas.
Prasidėjus rusų–japonų karui, J. Juzefovičius tapo Atsiskaitymo skyriaus vyresniuoju adjutantu, Varšuvos karinio žurnalo redaktoriumi bei apygardos vyresniuoju adjutantu. 1904 m. lapkričio 19 d. jis laikinai paskirtas ypatingų pavedimų vyresniuoju karininku prie 3-osios Mandžiūrijos armijos generolo kvartirmeisterio valdybos. Išvykdamas į karą jis gavo pirmąjį apdovanojimą – 3-ojo laipsnio šventojo Stanislavo ordiną, jam suteiktas papulkininkio laipsnis.
1905 m. vasario mėnesį J. Juzefovičius dalyvavo mūšiuose su japonais prie Mukdeno. Už pasižymėjimą buvo apdovanotas šventosios Anos 3-ojo laipsnio ordinu su kardais ir kaspinu, o vėliau – 2-ojo laipsnio šventojo Stanislavo ordinu su kardais. Jis kilo tarnybos laiptais, tapo 3-osios Mandžiūrijos armijos generolo kvartirmeisterio valdybos vyresniuoju adjutantu. Gruodžio mėnesį jis gavo dar vieną apdovanojimą – 4-ojo laipsnio šventojo Vladimiro ordiną su kaspinu ir kardais.
1905 m. gruodžio pabaigoje J. Juzefovičius paskirtas Varšuvos karinės apygardos štabo vyresniuoju karininku pavedimams ir už dalyvavimą karinėje kampanijoje apdovanotas 2-ojo laipsnio šventosios Anos ordinu su kardais. Šiose pareigose jis tarnavo iki 1910 m. lapkričio mėnesio. Du kartus J. Juzefovičius dalyvavo Prancūzijos kariuomenės manevruose (1907 m. ir 1908 m. rugpjūtį). Be to, gavęs apygardos kariuomenės vado įsakymą, 1908 m. liepos 28 d. 2000 metrų aukštyje oro pajėgų kuopos oro balionu skrido virš Varšuvos įtvirtinimų. 1908 m. gruodžio mėnesį jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis.
1910 m. gruodžio 24 dieną J. Juzefovičius pervestas į Generalinį štabą ir tapo Vyriausiosios valdybos skyriaus viršininku. Šiose pareigose tarnavo iki 1913 m. 1911 m. pulkininkas J. Juzefovičius buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio šventojo Vladimiro ordinu.
1913 m. pavasarį J. Juzefovičius tapo Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos Kariuomenės įkurdinimo ir tarnybos skyriaus viršininko pavaduotoju, po metų laikinai pavadavo viršininką. 1914 m. liepos 25 d. jis skiriamas vykdyti generolo pareigas, jam patikima vadovauti kanceliarijai ir pavedimams prie Vyriausiojo kariuomenės vado. Po mėnesio jis paskiriamas Kaukazo vietinės raitelių divizijos, vadinamos „laukine“, štabo viršininku. Be to, J. Juzefovičiaus turėjo slaptą pavedimą – saugoti divizijos vadą didįjį kunigaikštį Michailą, atitolinti jį nuo karo veiksmų.
I pasaulinio karo fronte, kaip ir rusų–japonų kare, J. Juzefovičius pasižymėjo narsa, didvyriškumu bei karo reikalų išmanymu ir tai liudija nauji apdovanojimai: kardai prie 3-ojo laipsnio šventojo Vladimiro ordino, šviesiai bronzinis medalis už 1914 m. nepriekaištingą visuotinę mobilizaciją, Georgijaus ginklas, 4-ojo laipsnio šventojo Georgijaus ordinas. 1915 m. rugsėjo 15 d. J. Juzefovičiui buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.
1916 m. vasario mėnesį jis tapo 2-ojo kavalerijos korpuso, kuriam vadovavo didysis kunigaikštis Michailas, štabo viršininku. Birželio mėnesį gavo 1-ojo laipsnio šventojo Stanislavo, o metų pabaigoje – 1-ojo laipsnio šventosios Anos ordinus.
1917 m. balandžio 6 d. generolas J. Juzefovičius skiriamas į Vyriausiojo karo vado štabą laikinai, o balandžio mėnesį nuolatinėms generolo kvartirmeisterio pareigoms. J. Juzefovičius pritarė naujo puolimo idėjai Pietvakarių fronte. Jis veržėsi į frontą, nes kanceliarinis darbas jo netenkino. Birželio 5 dieną jis tapo 12-osios kavalerijos divizijos, liepos mėnesį – 26-ojo korpuso laikinuoju vadu. Rugsėjo 7 dieną J. Juzefovičius už narsą ir didvyriškumą gavo generolo leitenanto laipsnį ir tapo 26-ojo korpuso, o vėliau –12-osios armijos vadu. Armijoje buvo įtempta padėtis. Kariai buvo nusiteikę taikai, norėjo pasitraukti į užnugarį, laukė greitos karo baigties.
Nusivylusioje kariuomenėje pradėjo reikštis tautinių ambicijų apraiškos. Laikinosios vyriausybės vadovas A. Kerenskis reikalavo atskirus 12-osios armijos dalinius siųsti į Gatčiną. J. Juzefovičius, bandydamas sustabdyti katastrofą, uždraudė patikėtos jam kariuomenės kariams vykti į sostinę.
1917 m. pabaigoje J. Juzefovičius perėjo baltojo judėjimo pusėn. 1918 m. vasarą jis įstojo į Savanoriškąją Denikino armiją. Jis tapo Kaukazo armijos, vadovaujamos generolo Vrangelio, štabo viršininku.
Baltųjų pralaimėjimas privertė aktyvius jo dalyvius, taip pat J. Juzefovičių, pasitraukti į užsienį.
Vrangelio siunčiamas drauge su Struve jis patenka į Paryžių. Prancūzams jie turėjo įteikti bolševikų sunaikinimo Rusijoje planą. Iš Prancūzijos J. Juzefovičius persikėlė į Vokietiją, paskui – į Estiją. Gyveno savo dvare Tartu, kur ir mirė. Dokumentai skirtingai pateikia jo mirties datas –1929, 1930, 1935 m.
Generolas J. Juzefovičius buvo apdovanotas ir užsienio ordinais: Prancūzijos Garbės Legiono ordinu, Komandoro kryžiaus Kambodžos ordinu bei Komandoro kryžiaus Juodosios žvaigždės ordinu, Ispanijos ordinu „Už karinius nuopelnus“. Jis buvo vedęs valstybės patarėjo našlę Verą Stankevič. Turėjo dukrą. Žmona ir dukra išpažino stačiatikių tikėjimą.