Švenčionių mečetė

Švenčionys – sena gyvenvietė, tokio amžiaus, kaip ir Vilnius. Miestas įsikūręs toje vietoje, kur buvusios pagonių šventyklos, čia nemažai gyvenę krivių, stovėję šventi aukurai, buvo atliekamos šventos apeigos – iš čia ir Švenčionių vardas. Pasakojama, kad šią vietą pamėgęs Vytautas, čia sustodavęs žygiuodamas į Rusijos žemes. 1414 m. Vytautas pastatė medinę kaatalikų bažnyčią ir ją gausiai apdovanojo, vėliau ant pamatų buvo pastatytos keturios bažnyčios. Spėjama, kad vytautinė bažnyčia čia išstovėjo iki 1636 m. Ir dabatinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1896-1898 m. stovi ant tos pačios vytautinės bažnyčios pamatų, o zakristijoje kabo pirmojo fundatoriaus – Vytauti paveikslas, vienas seniausių jo atvaizdų. Vytautas Kuprys laikraštyje „Lietuvos aidas“ straipsnyje „Kelionė Lietuvos rytinės sienos pakraščiais“ teigia: „Vytautas Švenčionyse įkurdino nemažą būrį į nelaisvę paimtų totorių, kurie čia įkūrė savo bendruomenę, pastatė mečetę, įsteigė kapines, vertėsi kailiadirbių amatu, pakinktų gamyba ir daržovių auginimu“. Visiškai tikėtina, kad Švenčionyse galėjo būti totorių mečetė, nes pakankamai didelė bendruoomenė čia gyveno ir iki mūsų laikų yra išlikę Lietuvos totorių palikuonys. Šiuo metu Švenčionyse yra susikūrusios ir veikiančios pasaulietinė „Švenčionių krašto totorių bendruomenė“ ir religinė totorių bendruomenė. Švenčionyse yra didelės veikiančios totorių kapinės. Čia yra labai graži ir pakankamai sena tradicija – vienu metu organizuoti totorių suvažiavimą lankant savo artimųjų kapus, aplankius kapus pabuvoti svečiuose pas čia gyvenančius totorius.