2013 m. spalio 19 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovė pražydo totoriškų nacionalinių kostiumų spalvomis ir skambėjo nuo totorių melodijų. Lietuvos totoriai čia šventė Kurban Bairam – aukojimo ir hadžo pabaigos šventę.
Melodijos, šokių ritmai
Gausiai susirinkusių totorių iš įvairių šalies kampelių, šios tautos bičiulių laukė įdomi ir spalvinga šventės programa.
Koncertavo totorių folkloro ansamblis „Alije“, vadovaujamas Aleksandro Melecho. Daugiau kaip penkiolika metų gyvuojantis kolektyvas – nuolatinis totorių švenčių, o taip pat Vilniaus, Kauno miestų dienų, tarptautinių festivalių Lenkijoje dalyvis, ne kartą jo meną mate Lietuvos televizijos žiūrovai.
Kurban Bairam šventėje pasirodęs Almiros Trakšelienės vadovaujamas totorių vaikų ansamblis „Ilsu“ dar negali pasigirti tokia ilga biografija, o ir jo dalyvių amžius labai jaunas. Tačiau ar daug Lietuvos vaikų gali pasakyti dalyvavę Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose? O „Ilsu“ praėjusią vasarą buvo išvykęs į Lietuvos ambasados Ukrainoje surengtas Lietuvos dienas Kryme, koncertavo istoriniame Krymo totorių centre Bachčisarajuje. Lietuvos dienų Kryme renginiai buvo skirti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai pažymėti.
Fotografijų paroda
Šventės metu Karininkų ramovės foje buvo atidaryta fotomenininko Jono Paršeliūno Lietuvos totorių sakralinio paveldo fotografijų paroda. Jose užfiksuotos totorių mečetės, esančios Nemėžyje, Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus r.), Raižiuose (Alytaus r.) ir Kaune, o taip pat dalis šių šventovių interjero. Sovietmečiu veikė tiktai Raižių mečetė, kitos buvo uždarytos, o mečetė Vilniuje nugriauta. Ją parodoje priminė atminimo lentos, pritvirtintos prie Puslaidininkių fizikos instituto pastato, nuotrauka.
Parodoje eksponuojama Kėdainių minareto nuotrauka. Dvidešimt penkių metrų aukščio minaretas pastatytas 1888 m. ir skirtas atminti Rusijos – Turkijos karą. Tai vienas iš dviejų minaretų Lietuvoje (kitas yra prie Kauno mečetės).
Sakraliniam totorių paveldui priklauso kapinės. Nuotraukose užfiksuotos Nemėžio, Raižių ir Salako (Zarasų r.) senosios totorių kapinės.
Ilgaamžės tradicijos
Kurban Bairam – pati didžiausia šventė islamo kalendoriuje. Tai aukojimo šventė, turkiškai vadinama Kurban Bairam arba Eid al-Adha – arabiškai kalbančiose šalyse. Ji švenčiama dvylikto mėnesio Zul Hidžah dešimtą dieną pagal musulmonų mėnulio kalendorių.
Šventės metu tikintieji aukoja gyvulius – avinus, karves, ožkas ir kupranugarius. Ritualinio gyvulių skerdimo tradicija siekia biblijinius laikus. Dievas, norėdamas išbandyti pranašo Abraomo tikėjimą, liepęs jam paaukoti savo sūnų Izaoką. Paskutiniu momentu, kai Abraomas buvo bežudąs sūnų, Dievas atsiuntė jam avinėlį ir paprašė paaukoti jį vietoje sūnaus.
Kurban Bairam – šventė, kai susiburia šeima, vieni kitus sveikina, lanko, daug ir skaniai valgo.