Vienas iš nuostabiausių Šv. Korano dalykų yra tai, kad jame yra daug eilučių,kurios tiksliai apibūdina gamtinius įvairių sričių – embriologijos, meteorologijos, astronomijos, geologijos ir okeanografijos fenomenus. Mokslininkai nustatė, kad jo apibūdinimai yra nuostabiai tikslūs kaip VII amžiumi datuojamai knygai; tiesą sakant, daug Šv. Korane minimų procesų irfunkcijų buvo atrastos tik neseniai. Vien šis faktas tapo priežastimi, dėl kurios kai kurie žymūs mokslininkai priėmė Islamą. Tai taip pat paaiškina faktą, kodėl konfliktų, kilusių Europoje viduramžiais tarp tikėjimo ir proto, religijos ir mokslo, niekada nebuvo Islame; Šv. Koranas ne kartą drąsina žmones mąstyti ir naudotis savo intelektu, ir dauguma musulmonų mokslininkų ir išradėjų taip pat buvo ir uolūs tikintieji.
Kai kuriose Šv. Korano mokslinėse
eilutėse yra:
➢ tikslus embrioninio vystymosi pirmomis keturiasdešimt gyvenimo dienų apibūdinimas;
➢ paaiškinimas, jog kalnų šaknys yra kaip kaiščiai, kurie padeda sutvirtinti ir stabilizuoti žemės plutą;
➢ jog egzistuoja natūralus barjeras, kur Šv. Koranas: knyga, kuria galite tikėti Vardan ALACHO (Dievo) Maloningojo, Gailestingojo susitinka dvi jūros (kiekviena išlaiko savo druskingumą, temperatūrą ir tankį);
➢ kad bangos kyla sluoksniais vandenyno gelmėse;
➢ kad dangus ir žemė buvo sujungti prieš jų atskyrimą;
➢ ir jog dangus atsirado iš „dūmų“, t. y. dujų ir dulkių, kurios yra būdingos ūkams, kuomet formuojasi žvaigždės.
Šv. Korano tikslas niekada nebuvo būti „mokslo vadovėliu“; nušviesdamos gamtos stebuklus ar istorijos pamokas, jo eilutės nukreipia mus apmąstyti Dievo šlovę. Tačiau jokia kita senovinė knyga ar šventraštis šiuo atžvilgiu nėra toks tikslus. Musulmonai tiki, jog tai yra vienas iš Šv. Korano įrodymų; vienas iš dalykų, kuris daro jį įtikimą moderniame amžiuje ir leidžia jam naujai atsiskleisti laiko tėkmėje.