- Eksponato tipas: Nuotrauka
2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose, Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiumi buvo apdovanoti asmenys (arba jų palikuonys), kurie nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautybės žmones nuo nacių genocido. Tarp apdovanotųjų – Lietuvos totoriai Jonas bei Felicija Radlinskai (po mirties) bei jų dukra kaunietė Elena Asanavičienė. Atsiimti šio garbingo apdovanojimo į Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus atvyko apdovanotųjų giminaičiai – Jono bei Felicijos Radlinskų vaikaičiai Violeta Jakubauskienė, Liucija Kalkauskienė bei Danielius Bagdanavičius.
Jonas ir Felicija Radlinskai su trimis savo dukterimis Elena, Rože bei Maryte gyveno Alytaus rajone, Butrimonių valsčiuje, Raižių kaime. Jonas Radlinskas nuomojo žemę ir vos galėjo išmaitinti savo šeimos narius. Deja, šios šeimos laukė daug didesni išbandymai nei kasdieniniai nepritekliai. 1942 m. rudenį į Radlinskų duris pasibeldė Butrimonių prekybininko, mėsos parduotuvės savininko dukterys Dora ir Šifra Reznikaitės. Prieš 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją, kai buvo iššaudyti visi Butrimonių miesstelio žydai, seserys Reznikaitės pabėgo ir, nuolat kentėdamos alkį, vaikščiojo iš kaimo į kaimą, slapstėsi pas valstiečius, kartais gaudamos prieglobstį kelioms dienoms, kartais porai mėnesių. Drabužiai, kuriuos jos dėvėjo, pavirto į skarmalus. Jonas ir Felicija Radlinskai Reznikų šeimą pažinojo dar prieš karą, todėl jiems buvo skaudu girdėti, kad iš didelės šeimos liko tik Dora ir Šifra.
Jonas ir Felicija Radlinskai pasigailėjo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas bei Felicija Radlinskai (po mirties) bei Elena Asanavičienė pabėgėlių ir sutiko jas paslėpti. Merginos slapstėsi įvairiose sodybos vietose – namo rūsyje, palėpėje, kluone, vasarą kartais slėpdavosi laukuose, šieno kūgiuose. Buvo iškasta duobė-slėptuvė ir kambaryje, po lova, kur Dora-Elenutė ir Šifra-Rožytė slėpdavosi iškilus netikėtam pavojui. Felicija išmokė merginas siūti, kad, ištisas dienas praleisdamos slėptuvėje, turėtų kuo užsiimti. Kai Radlinskų šeima susirinkdavo vakarienei, būdavo užtraukiamos užuolaidos ir prie stalo kartu sėsdavo ir Dora su Šifra. Gyvendamos pas Radlinskus, 1944-ųjų rugpjūtį Dora ir Šifra sulaukė išlaisvinimo. Pradžioje jos trumpam sugrįžo į savo namus Butrimonyse, vėliau apsigyveno Kaune. Dora Reznikaitė-Lipkovičienė Kaune gyvena ir dabar, o jos sesuo Šifra Reznikaitė (vėliau Eidelmanienė) 1970 m. emigravo į Izraelį, kur gyveno iki savo gyvenimo pabaigos. Abi seserys visą gyvenimą palaikė ryšius su savo gelbėtojais.
Jonas ir Felicija Radlinskai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 2000 m.
Nuotraukoje po apdovanojimo ceremonijos Jono ir Felicijos Radlinskų vaikaičiai Violeta Jakubauskienė, Liucija Kalkauskienė bei Danielius Bagdanavičius su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi.
Šaltinis: laikraštis „Lietuvos totoriai“ 125-127 numeris