1788 m. Prūsijos kariuomenėje majoras J. Giunteris (vėliau – generolas leitenantas) įkūrė lengvosios kavalerijos 9-ąjį bosniakų pulką, kuriame, be kazokų, turkų, kalmukų, tarnavo ir Lietuvos totoriai. Raiteliai buvo ginkluoti pagal tradicinę ulonų ginkluotę. Pulkas stovėjo Širvintose, Stalupėnuose, Goldapėje, Magrabove, Elke. Pulkui kariai buvo samdomi dvidešimčiai metų. 1794 m. sukilimo metu pulkas saugojo Prūsijos sienas.
1789–1800 m. pulką sudarė 10 eskadronų (eskadrone – po 150 raitelių).
Jis buvo išsidėstęs Užnemunėje, Palenkėje. 1800 m. Bosniakų pulko pavadinimas išliko, bet daugiausia jame tarnavo Lietuvos totoriai „draugai“, nes bosniakai buvo ne bajorai – visi jie buvo pervesti į kitus ulonų pulkus.
1795 m. Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas IIleido suformuoti Totorių (Tataren) pulką. Pradžioje tai buvo dalinys ir priklausė Bosniakų pulkui. Pagrindinis dalinio organizatorius – buvusio LDK6-ojo Priešakinės sargybos
pulko vadas pulkininkas Jonušas Murza Baranovskis. Dalinys (tikriausiai eskadronas) buvo suformuotas buvusių LDKPriešakinės sargybos pulkų pavyzdžiu. Sąstatą daugiausia sudarė Užnemunės Lietuvos totoriai, pavyzdžiui, Baranovskis, Achmatovičius, Melechas, Korickis, Bučackis, Chaleckis ir kiti. 1799 m. dalinyje buvo 291 raitelis. 1800 m. dalinys tapo Totorių pulku ir buvo išsidėstęs Raigarde, Augustave, Suchovolėje, Janovoje (Lenkijos teritorija). Tačiau apie tolesnį Totorių pulko kovinį kelią ir jo likimą pasigesta istorinės medžiagos.