Lietuvos totoriai rūpinosi vaikais, našlaičiais, globojo senelius. Į vyro namus įžengusi žmona tapdavo lygiateise šeimos nare. Vyro ir žmonos santarvė nepriminė musulmoniškose šalyse įsigalėjusio despotizmo. Žmona buvo teisėta namų šeimininkė. Vyras nesikišo į jos moteriškus reikalus. Ji buvo vyro pagalbininkė: kartu dirbo laukuose, darže, prekiavo turguje ir
t. t. Vyras nerodė noro pašalinti žmonos nuo bendro stalo ir, jei ji esant svečiams kartu su vyru nesėdėjo prie stalo, tai tik dėl to, kad kaip šeimininkė virtuvėje svečiams ruošė užkandą.
Vinkšnupių apylinkėse gyvenusios totorių šeimos bendravo su kaimynais.
Ona Stepanauskienė, Kuosėnų kaimo gyventoja, jaunystėje draugavo su J. Chalecko dukromis.