Nemėžio mečetė 2009 m.

2009 m. lapkričio 27 d. gausi Nemėžio totorių bendruomenė ir svečiai susirinko Nemėžio vidurinės mokyklos aktų salėje, kad visi kartu atšvęstų Kurban-bairamo šventę ir paminėtų Nemėžio mečetės dvigubą jubiliejų. Ta proga buvo organizuota mokslinė konferencija. Pranešimus joje perskaitė etnologas, mokslo istorikas prof. habil. dr. Libertas Klimka, istorikas, pedagogas dr. Romas Batūra ir doc. dr. Galina Miškinienė. Prof. L. Klimka kalbėjo apie būtinybę sustiprinti istorinę atmintį, kad nebūtų atitrūkta nuo savo istorinių šaknų. Dr. R. Batūra priminė susirinkusiems Nemėžio istoriją ir totorių vaidmenį LDK laikotarpiu. Dr. G. Miškinienė pristatė naują leidinį „Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai“, kurį išleido Vilniaus universiteto leidykla 2008 m. pabaigoje.Dabar skaitytojui norėtume trumpai priminti Nemėžio mečetės istoriją. Kiekvienoje musulmonų bendruomenėje turi būti maldos namai – mečetė. Nemėžio kaimo parapija įkurta 1684 m., tais pačiais metais pastatyta ir pirmoji Nemėžio kaimo mečetė. Ji sudegė 1909 m. ir jos vietoje buvo pastatyta nauja mečetė pagal architekto A. Sonino projektą. Naujosios mečetės fundatorius buvo Aleksandras Iliasevičius (1853–1925 m.), kuris yra žinomas kaip pirmasis Nemėžio totorių bendruomenės piligrimas į Meką. Amžino poilsio jis atgulė Nemėžio kapinėse. (Antrasis Nemėžio totorių bendruomenės piligrimas į Meką yra Borisas Vilčinskis. Jis šventąją kelionę atliko 2008 m.) Mečetę statė meistras Macejus Konarskis (1880–1955 m.). Nemėžio kaimo totorių mečetė ilgą laiką turėjo rėmėją – kunigaikštienę Zofiją Kričinską (1881–1983 m.), Aleksandro Iliasevičiaus dukrą.

Šaltinis: laikraštis „Lietuvos totoriai“ 128-130 numeris