Keturiasdešimt Totorių kaime yra keturios kapinės, trys iš jų neveikiančios. Atokiau į šiaurės vakarus nuo kaimo, apaugusios mišku, išliko dvejos senosios kapinės, greičiausiai menančios totorių apsigyvenimo šiose vietose laikus. Tai Didžioji ziretė (lenk.Wielka zireć) ir Drozdovska ziretė (lenk. Drozdowska zireć). Šiose totorių kapinėse galima rasti antkapinių paminklų, menančių XV-XVIII a., tarp jų – ir be užrašų. Lietuvos totoriai kapines vadina miziarais, anksčiau vadino ziretėmis. Didžiąją ziretę vietos totoriai laikė magiška vieta, iš jos, neva, sklisdavusi šviesa. Apie ją senaisiais laikais buvo pasakojama daug nuostabių legendų. Pavyzdžiui, kalbėta, jog ant kai kurių kapų savaime atsirasdavę akmeniniai pilkapiai. Žmonės, nepagarbiai elgdavęsi su kapinėmis ir sudrumsdavę mirusiųjų ramybę, būdavo baudžiami mirtimi, liga ar luošumu. Prie pat įvažiavimo į Keturiasdešimt Totorių kaimą yra veikiančios totorių kapinės, o dar vienos, neveikiančios, yra šalia mečetės.
Senovėje Lietuvos totoriai savo antkapiams naudodavo vietinius riedulius. Kai kurie kapai įrengti ne tik pastatant paminklinį akmenį, bet ir apjuosiant jį keliomis eilėmis mažesnių (10-15 cm.) akmenų. Ši tradicija, manoma, Lietuvos totorių buvo atsivežta iš stepių. Geologo dr. Jono Šečkaus manymu, šios Lietuvos totorių kapinės unikalios dar ir tuo, kad jose buvo naudojami vietos rieduliai. Senoji totorių bendruomenė nevežė riedulių iš kitų vietovių, o juos rinko tik savo gyvenamosiose apylinkėse. Žinant, kad daugelis Lietuvos riedulynų dabar jau yra sunaikinti, totorių kapinėse esantys rieduliai gali atspindėti anksčiau egzistavusių gamtinių riedulių sudėtį ir reikšmingai pasitarnauti mokslui bei edukacijai.
Didžioji ziretė
Terminas „ziretė” kildinamas nuo arabiško žodžio Ziyarat – „aplankyti“. Didžioji ziretė – vienos iš keturių Keturiasdešimt Totorių kaimo musulmonų kapinių. Tai seniausios ir didžiausios Keturiasdešimt Totorių kaimo kapinės. Jos užima apie 5,5 ha plotą, kurio perimetras siekia apie 1 km. Didžiosios ziretės kapinės niekada nebuvo aptvertos. Sovietmečiu kapinių teritorijoje buvo iškirsti medžiai, dėl to teritorija apaugo krūmynais. Manoma, kad Didžioji ziretė buvo įkurta XIV-XV amžiuje ir veikė iki XVIII a. Šių senųjų Lietuvos totorių kapinių tyrimus trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atliko Mustafa Aleksandrovičius, vietos imamo sūnus, žinomas publicistas, vėliau emigravęs į Braziliją. Jis atrado ankstyviausius palaidojimus, datuojamus 1668 ir 1675 metais. Kapinių teritorijoje išliko daugiau nei šimtas išskirtinių kapaviečių, įskaitant kapavietes su antkapiniais užrašais.
Didžiąją ziretę prieš dvejus dešimtmečius tyrinėjo lenkų mokslininkai Andrzejus Drozdas ir Henrykas Jankowskis.
Drozdovska ziretė
Drozdovska ziretė – vienos iš keturių Keturiasdešimt Totorių kaimo kapinių. Senosios kapinės išsidėsčiusios ant kalvos. Kapinių plotas – 0,4 ha, perimetras – 240 metrų. Kapinės tvora neaptvertos. Palaidojimų ne daugiau trisdešimties, iš jų su užrašais ne daugiau penkerių. Medžiai ziretėje buvo iškirsti sovietmečiu, ilgainiui kapinės apaugo krūmais ir menkaverčiais medžiais. Seniausias paminklinis akmuo, datuojamas 1626 metais, aptiktas Drozdovska ziretėje, jis skirtas Aišai, kaimo gyventojo Alahberdžio dukrai, mirusiai 1035 metų zul-hidžos mėnesį (1626 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.). Paminklinio akmens išmatavimai – 113x47x23 cm. Lenkų mokslininkas A. Drozdas atliko užrašo ant paminklinio akmens transliteraciją: La ilāha illā ‘ /llāhu Muḥammad ra / sūlu ‘llāhi / ‘Aišà [i]bn Allāhberdī / qizī bi o / tuz / bešinğide fī šahri / ḍū ‘l-ḥiğğa. (Užrašo vertimas į lietuvių kalbą: „Nėra kito Dievo, tik Alachas ir jo pranašas Muhammadas. Aiša Alahderdžio dukra, 1035 hidžros kalendoriaus metais“).Vienas paskutiniųjų palaidojimų Drozdovska ziretėje yra Elžbietos Makulovič kapas su iškalta 1869 m. gruodžio 12 d. data. Vėlyviausia kapavietė įrengta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tai Rozalijos Sobolevskos – žemės, kurioje įsikūrusios kapinės, savininkės, kapas.
Generolo ir jo žmonos kapavietė
Tarp Didžiosios ziretės ir Drozdovskos ziretės šeimos kapavietėje palaidoti carinės Rusijos generolas majoras Platonas Michailovičius Stacenko (1818-1899) ir jo žmona Natalija Andrejevna Stacenko (1839-1901).
Sunaikintos kapinės
Šalia Keturiasdešimt totorių kaimo buvo keletas totorių bajorkaimių – Kozaklarai, Merešlėnai, Melekonys, Liudvinavas, kuriuose buvusios kapinės sunaikintos sovietmečiu.
Šaltinis: laikraštis „Lietuvos totoriai“ 168 numeris