Lietuvos totoriai, gyvenantys Lietuvoje nuo Vytauto laikų, atsivežė į Lietuvą savo legendinį valgį čeburekus. Suprantama, iki mūsų dienų Lietuvos totoriai čeburekus ruošė ir dabar gamina tik iš avienos.
Reikia manyti, kad ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas ir daugelis kitų didikų, bajorų, karvedžių buvo vaišinami čeburekais ir savaime aišku, kad čeburekai visiems be galo patiko ir daug kas virėjams liepė juos gaminti savo pilių, rūmų, dvarų, namų, net ir karo lauko virtuvėse.
Ruošiant čeburėkus svarbiausias dalykas yra tešla ir nuo to, kaip ji gaminama, susidaro kepami riebaluose traškūs pūslėti kepiniai. Šią kulinarinę paslaptį puikiai žinojo visi totoriai, kurie didžiadvasiškai atskleidė ir lietuvių virėjams: tešla turi būti plikyta.
Čeburekų tešlai reikia užvirinti 250 ml vandens su 20g saulėgrąžų aliejaus, 10 g druskos, suberti 80 g kvietinių miltų D-550 ir kuo skubiau viską gerai suplakti. Visa tai reikia ataušinti ir tada įmušti kiaušinį, įpilti 15 ml degtinės, po truputį įberti 480 g kvietinių miltų ir išminkyti kietą tešlą. Ją reikia suvynioti į virtuvinę plėvelę ir padėti valandai į šaldytuvą. Po to dar kartą reikia išminkyti. Gerai paruošta tešla kočiojant nelimpa prie kočėlo. Vienam čeburekui reikia imti 84 gramus tešlos.
Čeburekų įdarų gali būti visokių:
Senovinis totoriškas avienos įdaras (10 porcijų)
Labai smulkiai supjaustyti 470 g liesos avienos, 230 g avies lajaus, 400 g svogūnų, 10 g česnakų, viską išmaišyti su 150 g airano (dabar – kefyro), pagardinti 15 g druskos, maltais juodaisiais pipirais ir maltomis kalendromis. Dar geriau dėti 15 g smulkiai supjaustytų šviežių kalendrų.
Totoriškas brinzos įdaras (10 porcijų)
1000 g brinzos (dabar galima imti fetos sūrį) supjaustyti smulkiais kubeliais ir išmaišyti su 10 g smulkiai supjaustytų bazilikų, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių kalendrų ir 5 g smulkiai supjaustytų šviežių petražolių.
Totoriškas migdolų įdaras (10 porcijų)
800 g migdolų nuplikyti verdančiu vandeniu ir kiek palaikyti, kad atšoktų odelė, nulupti rudas odeles, pakepinti, sumalti ir sumaišyti su 400 g medaus (dabar su 400 g išsijotos cukraus pudros) ir 4 g maltų kardamonų.
Totoriškas saldus įdaras (10 porcijų)
Įdarui gerai išmaišyti išsijotų 400 g kruopmilčių su 300 g išsijotos cukraus pudros ir 6 g vanilinio cukraus. Paskui mišinį ištrinti su 360 g lydyto sviesto.
Senovinis lietuviškas baravykų ir mėsos įdaras (10 porcijų)
200 g baravykų smulkiai supjaustyti ir apkepinti aliejuje su 200 g svogūnų ir juos nugarinti, – turi išeiti apie 200 g grybų su svogūnais. Smulkiai supjaustyti 230 g jautienos, 470 g riebios kiaulienos, sudėti keptus baravykus, viską išmaišyti su 150 g rūgpienio (dabar kefyro), pagardinti 10 g druskos, džiovintais čiobreliais ir maltais juodaisiais pipirais.
Lietuviškas mėsos įdaras (10 porcijų)
Smulkiai supjaustyti 230 g jautienos, 470 g riebios kiaulienos, 300 g svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, pagardinti 10 g druskos, džiovintais mairūnais ir maltais juodaisiais pipirais.
Lietuviškas veršienos įdaras (10 porcijų)
Smulkiai supjaustyti 300 g veršienos, 300 g riebios kiaulienos, 300 g svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, preseliu išspaustomis trimis skiltelėmis česnako, 10 g smulkiai supjaustytų krapų ir petražolių, pagardinti 10 g druskos, džiovintais mairūnais ir maltais juodaisiais pipirais.
Kaip jau minėjau, iš kiaušinio dydžio tešlos gabalėlio iškočioti ploną paplotį, gražumo dėlei paplotį galima apipjauti uždėjus ant jo lėkštę, ant vieno jo krašto sudėti įdarą, užlenkti tuščiąją dalį, kraštus apspaudyti pirštais, o paskui šakute taip, kad nebūtų perdurta tešla, nes kepant išvarvės įdaro sultys.
Čeburekai kepami gerai įkaitintuose riebaluose, kol gražiai paskrunda. Valgomi rankomis laikant servetele.
Lietuvos totoriai mėsiškus čeburekus patiekdavo apibarstytus smulkiai pjaustytomis šviežiomis kalendomis, čeburekus su brinza apibarstydavo smulkiai supjaustytomis mėtomis, saldžiuosius čeburekus duodavo su medumi atskirame inde.
Šaltinis: laikraštis „Lietuvos totoriai“ 142-144 numeris