Edige Šinkevičius (Kirimalas) gimė 1911 m. Bachčisarajuje, Kryme. Jo tėvas Mustafa Šinkevičius buvo Lietuvos totorių sąjungos Kryme pirmininkas. Ši organizacija buvo įkurta po 1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje. Jos gretose buvo apie tūkstantį Lietuvos ir Lenkijos totorių, kurie Pirmojo pasaulinio karo metais evakavosi iš pafrontės ruožo į Rusijos gilumą. 1918 m. birželį generolo M. Sulkevičiaus sudaryta vyriausybė bandė įtvirtinti nepriklausomą Krymo totorių valstybę, tačiau nesėkmingai. Edige Šinkevičius baigė pagrindinę mokyklą totorių kalba Dereköy kaime šalia Jaltos ir gimnaziją rusų kalba Jaltoje. Po to įstojo į Krymo pedagoginį institutą. 1928 m. pirmųjų Stalino režimo „valymų“ metu, prasidėjo masiniai Krymo totorių areštai. Jo tėvas, kaip buvęs totorių organizacijos vadovas, buvo areštuotas, todėl Edige Šinkevičius ,vengdamas arešto, 1932 m. išvyko iš Krymo, per Azerbaidžaną nelegaliai kirto TSRS sieną ir pasiekė Iraną. Teherane kreipėsi pagalbos į Lenkijos ambasadą ir per Turkiją atvyko į Vilnių, kur jo dėdė dr. Jakubas Šinkevičius ėjo Lenkijos musulmonų muftijaus pareigas. Čia įstojo į Rytų Europos mokslinių tyrimų instituto Politikos mokslų mokyklą. Jis tapo vienu totorių jaunimo lyderių ir 1936 m. kartu su kitais jaunuoliais įkūrė Totorių jaunimo organizaciją Vilniuje. Netrukus vedė Tamarą Bieliak. Jaunimo organizacijos veiklos tikslas buvo atkurti Krymo totorių valstybę pasinaudojant Lenkijos ir Turkijos pagalba. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rugsėjį, E. Šinkevičius, kaip žmogus be pilietybės, su Turkijos ambasados Varšuvoje personalu evakavosi į Turkiją. Jis aktyviai bendradarbiavo su totorių emigrantais Turkijoje. Pagrindiniu tikslu laikė nepriklausomos Krymo totorių valstybės atkūrimą. Šiuo laikotarpiu jis pakeitė savo pavardę į Kirimal. 1942 m. su bendraminčiais Kryme įsteigė Musulmonų komitetą, rūpinosi totoriais belaisviais, redagavo leidinį Azad Kırım (Laisvas Krymas). E. Kirimalas manė, kad Vokietija padės atkurti nepriklausomą Krymo totorių valstybę. Vokiečių karinės valdžios buvo pripažintas teisėtu Krymo totorių atstovu. Karui einant į pabaigą, kelioms dešimtims Krymo totorių inteligentų padėjo pasitraukti į Vakarus. Po Antrojo pasaulinio karo persikėlė į Vokietiją, kur penktajame dešimtmetyje įsidarbino naujai įsteigtame TSRS problemų tyrimo institute, buvo vienas iš „Laisvės“ radijo redakcijos totorių kalba steigėjų. E. Šinkevičius (Kirimalas) taip pat dirbo mokslinį darbą. 1952 m. Miunsterio universitete apgynė daktaro disertaciją Der nationale kampf der Krimtürken (Krymo turkų nacionalinė kova), kurios pagrindu išleista fundamentali knyga apie Krymo totorių kovą dėl nepriklausomybės. Iki 1972 m. dirbo TSRS problemų tyrimų institute, turkų kalba redagavo žurnalą Dergi. Paskelbė daugybę straipsnių apie Krymo istoriją ir Krymo totorių išsivaduojamąjį judėjimą carų ir sovietinės valdžios laikotarpiu. Svarbiausi: The Tragedy of Crimea, Mass deportations and massacres in Crimea, Tte Crimean Turks, Crimea and the historic past of Crimean Turks, Crimea under the Tsarist Russian rule, Kırım Türkleri, Ismail Bey Gaspralı. Laisvai kalbėjo lenkų, rusų, turkų ir vokiečių kalbomis. Mirė 1980-06-22 Miunchene. 2007-05-18, minint Krymo totorių 63 deportacijos metines, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) sprendimu Edige Šinkevičiaus (Kirimalo) palaikai perlaidoti Kryme, Zindžirli medrese, komplekse šalia Krymo totorių švietėjo Ismailo Gasprinskio bei Ameto Ozenbašly, vieno iš Krymo totorių nacionalinio judėjimo lyderių, kapų.