Scenografas, grafikas, tapytojas Ramazanas (Romanas) Krinickas gimė 1904 m. gegužės 1 d. Kaune. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukė į Rusiją. Gyveno Maskvoje, ten baigė septynias gimnazijos klases. Išryškėjus polinkiui į dailę, 1922 metais išlaikė stojamuosius egzaminus į Aukštąsias meno ir technikos dirbtuves (VCHUTEMAS) (buv. Stroganovo mokykla), tačiau jau tų pat metų rugsėjo mėnesį iš karo ir revoliucijos nualintos Rusijos grįžo į Lietuvą. 1926 m., būdamas 21-erių, įstojo į Kauno meno mokyklą kaip laisvasis klausytojas. Baigdamas I kursą, R. Krinickas jau dalyvavo šios mokyklos mokinių parodoje ir net buvo paminėtas laikraštyje „Lietuvos žinios“.
Baigęs Kauno meno mokyklos Bendrojo lavinimo skyrių, 1929–1930 m. R. Krinickas tęsė mokslą šios mokyklos Specialiojo skyriaus dekoratyvinės tapybos studijoje, o 1930–1936 m. – privačioje prof. M. Dobužinskio dekoracijų studijoje.
1930–1959 m. dirbo dailininku Valstybės, Kauno operetės, Kauno valstybiniame muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatruose.
Dirbdamas šiuose teatruose, R. Krinickas sukūrė dekoracijas šiems spektakliams: V. Zonenbergo „Jaunieji daržininkai“ (1936), B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“ (1941), F. Leharo „Linksmoji našlė“ (1941, 1945) ir „Grafas Liuksemburgas“ (1942, 1944), F. Herves „Madmuazel Nituš“ (1946), A. Brunštein „Dėdės Tomo lūšnelė“ (1949), P. Maliarovskio „Batuotas katinas“ (1955) ir kt. Iš viso pagal jo eskizus buvo apipavidalinta per 20 spektaklių. 1936 m. R. Krinickas įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 1939 m. priklausė šios sąjungos Realistų sekcijai. Aktyviai įsijungęs į tarpukario Lietuvos dailės gyvenimą, nuo 1935 m. R. Krinickas reguliariai dalyvavo Kaune ir kituose Lietuvos miestuose rengtose parodose. Pirmoji personalinė jo darbų paroda surengta 1939 m. Lietuvos dailininkų sąjungos patalpose.
R. Krinicko kūrybinė veikla plati ir įvairiapusė – menininkas yra kūręs plakatus, pašto ženklus, dalyvavo 1937 m., 1938 m. Plakato, Pašto ženklo konkursuose, iliustravo P. Tarasenkos apysaką vaikams „Rambyno burtininkas“ (1958, 1997) ir kt. knygas, iš senos kartografinės medžiagos braižė žemėlapius.
Dėl pablogėjusios sveikatos išėjęs iš darbo teatre, R. Krinickas toliau tapė, fiksuodamas tai, kas patraukdavo jo dėmesį, suteikdamas darbams savitą meninę išraišką. Šiuo laikotarpiu sukūrė akvareles: „Tyla“ (1961), „Ruduo parke“ (1969) ir grafikos darbus: „Miškas žiemą“ (1960), „Pavasaris“ (1962), „Vasarėjant“ (1977), taip pat daugelį kitų.
Paveikslas „Totoriai žygyje“. Eugenijaus Striogos nuotrauka.
R. Krinickas.Tyla. 1961
Šaltinis: laikraštis „Lietuvos totoriai“ 139-141 numeris