Mustafa Baranovskis Murza Tuhanskis (Baranowski Murza Tuhański), generolas majoras, Vilniaus vaivadijos totorių chorunžas.
Gimimo data nežinoma. Pulkininko, Vilniaus vaivadijos totorių chorunžo
Jokūbo Baranovskio Murzos Tuhanskio (? – 1748) sūnus iš santuokos su kunigaikštyte Zulia Kričinska.
Po tėvo paskyrimo Lietuvos kariuomenės Jo Karališkosios Malonybės totorių pulko vadu 1734 m. kovo 1 d., tą pačią dieną Mustafa Baranovskis gavo karaliaus raštą užimti laisvą rotmistro vietą vėliavoje, kuriai vadovavo
jo tėvas.
1740 m. lapkričio 12 d. jis ir jo broliai, totorių rotmistrai Janušas (Janas) ir
Zahariašas į Lietuvos metrikos knygas įnešė du karaliaus Augusto II konsensus, išduotus jų tėvams 1723 m. sausio 9 d., kuriais jiems buvo suteikta teisė perimti savo žinion Vilkabalių kaimą su 10 valakų ir 400 margų žemės, o taip pat Vinkšnupių ir Vydepčiskos (Novinų) kaimus su 28 valakais žemės Trakų vaivadijos Alytaus ekonomijoje, kuriuos gavo teisę valdyti iki gyvos galvos.
Tą pačią dieną iš karaliaus Augusto III Mustafa Baranovskis gavo privilegiją pulkinko laipsniui ir tapo totorių pulko vadu po laisvanoriško tėvo atsistatydinimo.
1755 m. kartu su broliais, rotmistru Janušu ir chorunžu Zahariašu Trakų
žemės teisme buvo atsakovais dėl smulkbajorio Dubickio pareikšto ieškinio
dėl Guščionių dvaro.
Po savo brolio Jano Baranovskio Murzos Tuhanskio mirties, 1760 m. gavo
karaliaus privilegiją vadintis Vilniaus vaivadijos totorių chorunžu. Išliko jo
asmeninio spaudo atspaudas (1774 m.) su giminės emblema (vėlesnis herbas Tuhan: širdis ant heraldinio skydo, ant jos nedidelė, truputį išlenkta lazdelė, kuri kartais aprašoma kaip pusė arklio žąslų).
1779 m. liepos 17 d. pulkininkas ir totorių chorunžas, kartu su žmona iš
Sobolevskių nupirko Vaikutiškių tėvoniją Trakų paviete.
1790 m. kovo 17 d. karalius Stanislovas Augustas Mustafą Baranovskį
išleido į atsargą, suteikdamas jam generolo majoro laipsnį, o 1 priešakinės
sargybos pulko vadu vietoj jo buvo paskirtas pulkininkas Mykolas Kirkoras
(privilegijos kopijoje minimas „Abrahamas Mustafa Murza Baranovskis“.
Dokumente rašoma, kad savajame pulke jis tarnavo daugiau nei 50 metų).
Tvirtinimai (pradedant S. Dziadulevičiaus herbynu) apie jo tariamą dalyvavimą Kosciuškos sukilime yra klaidingi. Vienam karališkosios kariuomenės pulkui tuomet vadovavo lenkas Antonis Baranovskis. Mustafa tada jau buvo išėjęs į atsargą ir buvo pernelyg senas dalyvauti kariniuose veiksmuose. Tarnybą Žečpospolitos kariuomenėje tęsė jo sūnūs, tame tarpe Jokūbas.
Mustafa Baranovskis buvo vedęs kunigaikštytę Sofiją Ulan, Lietuvos kariuomenės generolo majoro dukrą. Žinomi keturi jų sūnūs: Jokūbas, Rusijos kariuomenės generolas leitenantas, Maciejus – Lenkijos kariuomenės rotmistras, Abrahamas – Kalvarijos pavieto taikos teismo teisėjas ir Juzefas (Josifas) – Rusijos kariuomenės papulkininkis, kuriems jis kartu su žmona 1796 m. balandžio 26 d. Balstogėje įformino dovanojimo aktą savo dvarams Trakų, Kauno ir Gardino pavietuose.
Mirė 1800 m. kovo 6 d. Jo antkapis su užrašu „Generolas majoras Mustafa
Murza Baranovskis, 1800 m. kovo 6 d.“, išliko totorių kapinėse Vinkšnupiuose.