2009 m. birželio mėn. 13–15 d. Vilniuje lankėsi Osmanas ir Selimas Achmatovičiai, žymaus organinės chemijos profesoriaus, Lenkijos totorių visuomenės veikėjo Osmano Achmatovičiaus sūnūs. Achmatovičiai – viena seniausių ir garbingiausių Lietuvos totorių giminių (herbas Kotwica). Šios giminės protėvis Mustafa Achmatovičius buvo LDK kariuomenės pulkininkas, išgarsėjęs kovose su caro kariuomene 1792 m., T. Kosciuškos sukilimo dalyvis. Osmano ir Selimo Achmatovičių senelis, teisininkas Aleksandras Achmatovičius 1918 m. buvo Krymo Liaudies Respublikos teisingumo ministras M. Sulkevičiaus ministrų kabinete, 1928–1930 m. – Antrosios Lenkijos Respublikos senatorius, parašė darbų civilinės ir Šariato teisės klausimais. Jo sūnus Osmanas Achmatovičius 1928 m. tapo chemijos mokslų daktaru, stažavosi Oksfordo universitete. 1933 m. Vilniaus universitete jis apgynė habilituoto daktaro disertaciją, tapo profesoriumi. 1935 m. buvo išrinktas šio universiteto Farmokologijos fakulteto dekanu. 1945 m. dalyvavo kuriant Lodzės politechnikos institutą. Tuo pat metu padėjo kurti Chemijos fakultetą ir ėmė vadovauti Organinės chemijos katedrai. 1948 m. jis tapo Lodzės politechnikos instituto rektoriumi. Jam vadovaujant įkurtas Maisto chemijos fakultetas. Osmano Achmatovičiaus (vyresniojo) pastangomis institute sukomplektuota viena geriausių Lenkijoje chemijos bibliotekų. 1992 m. jai suteiktas profesoriaus vardas. Osmano Achmatovičiaus sūnūs Osmanas Achmatovičius (jaunesnysis) ir Selimas Achmatovičius taip pat žinomi LenkiVilniuje lankėsi įžymaus chemiko Osmano Achmatovičiaus sūnūs jos chemikai. Osmanas Achmatovičius (jaunesnysis) (g. 1931) – profesorius, Achmatovičiaus reakcijos atradėjas, Selimas Achmatovičius (g. 1933) – chemijos mokslų daktaras. Osmanas ir Selimas Achmatovičiai lankėsi Vilniuje, kuriame gimė ir gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Taip pat apsilankė Bergališkėse (dab. Ašmenos raj., Baltarusijos Respublikos te-
ritorija), kur šeimai nuo XVIII a. priklausė dvaras.
