1920 m. likimas lėmė Kaunui tapti tarpukario Lietuvos sostine. 90-tūkstantinis gubernijos miestas pradėjo greitai augti ir iki 1939 m., prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jame gyveno 140 tūkstančių gyventojų. Šiuo laikotarpiu, po Vilniaus krašto atskyrimo, Lietuvoje gyveno apie 1 tūkstantį totorių. Pagrindinė jų dalis, apie 650 žmonių, gyveno Raižiuose ir jų apylinkėse – Butrimonyse, Trakininkuose, Vaikutiškėse, Adamonyse, Bazoruose ir kituose kaimuose.