LIETUVOS TOTORIŲ TRADICINIS AMATAS – KULINARIJA
Tradiciniai amatai – ideali vietinio savitumo išraiška. Lietuvos totorius sėkmingai reprezentuoja kulinarinio paveldas.
Totoriška virtuvė gausi tradiciniais patiekalais.
Populiariausi ir labiausiai žinomi :
- pyragai – tai kepiniai „arbūznikas“ ir „šimtalapis“, kurie yra gaminami iš mielinės tešlos, įdarytos moliūgu ir mėsa, razinomis ir aguonomis. Įdarai gali būti: slyvos, džiovintos kriaušės, varškė.
- Čeburekai – riebaluose keptas miltinis patiekalas su mėsos ir svogūnų įdaru.
- Dolma (balandėliai) – vynuogių lapuose avienos mėsa su sorų kruopomis.
- Virtiniai „koldūnai“ (kundumai) – miltinė tešla įdaryta kapota aviena, jautiena su svogūnais ir kitais
- Ryžių košė su razinomis ir pagardinama sviestu, cukrumi ir cinamonu.
- Štukamensas – troškinta jautiena, veršiena arba aviena su pupelių padažu. Naudojama daug prieskonių (petražolių, lauro lapų, krapų, morkų, svogūnų, pipirų, druskos).
- Vytinta žąsiena, jautiena – marinuota su prieskoniais mėsa džiovinama saulėje.
- Čenakai – troškinta mėsa su bulvėmis ir prieskoniais.
- Cimosas – morkų troškinys su avienos arba jautienos kukuliais.
- Kepta višta įdaryta avienos arba jautienos įdaru su prieskoniais, morkomis.
- Sriuba – rūgštynių su pienu, grietine ir prieskoniais. Patiekiama šalta.
- Sriuba – dilgelių su aviena ,jautiena ,bulvėmis ,prieskoniais. Tinka virtas kiaušinis.
- Sriuba – moliūgų su morkomis ,bulvėmis virta su pienu.
- Sriuba „Šurpa“ – virta aviena ,jautiena su daržovėmis ir prieskoniais.
- Virtos didelės pupos.
- Kompotas džiovintų vaisių (obuoliai, slyvos, kriaušės).
- Banda ant kopūstų lapų.
- Chalva
- Tradicinis amatas vystomas – Alytaus m. , Raižių km. Alytaus raj., Kauno m., Keturiasdešimt totorių km. Viniaus raj.
Lietuvos totorių kulinarinis paveldas – koldūnai. Nuotraukos autorius – Eugenijus Strioga.
Patiekalų receptus galima rasti knygose:
„Šimtalapis ir ne tik…“. Autorė L.Gaidukevičienė, 2011 m.
„Totorių virtuvės kulinariniai receptai“.Autorė L.Gaidukevičienė, 2012 m.
„Totoriai Lietuvoje (1918-2019)“. Autorius M.Jakubauskas, 2021 m.