Kamičių kaimas ir Kamičių dvaras priklausė Kalvarijos parapijai. Pagal surastus šaltinius galima teigti, kad pirmieji dvaro savininkai buvo totoriai. Tai dar Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atkeltų totorių palikuonys. Kamičių totorių seneliai ir proseneliai tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir jiems buvo duoti kai kurie dvareliai bei žemė nuosavybėn už tarnybą. Dar 1866 m. Marijampolės apskrityje gyveno 105 totoriai. 1895 m. surašymo duomenimis, Skersabalių-Totoriškių dvare, arba Kamičiuose, gyveno 31 totorius. Pagal pirmąjį Kalvarijos gyventojų surašymą, 1790 m. mieste buvo Totorių gatvė. Kiek joje gyveno totorių nėra žinoma. Nagrinėjant to meto pavardes galima teigti, kad totorių gyveno nemažai. Šiuo metu Kamičių kaime totorių nėra. Totoriai išsikraust XIX a. pardavę dvaro sodybą. Senolių teigimu, dvarą iš totorių nupirko lenkas Nevidomskis. Dvaro žemės buvo 235,97 ha, bet jis ją valdė neilgai. Lietuvai 1918 m. atgavus Nepriklausomybę, dauguma lenkų dvarų buvo nusavinti, o jų savininkai pasitraukė į savo tėvonijas. Lietuvos Valstybė dvarą išparceliavo. Kaip laikėsi Kamičių dvaras Prūsijos Monarchijos sudėtyje, vėliau Varšuvos Kunigaikštystės, Varšuvos Karalystės ir carizmo priespaudos metais (1795-1914) žinių išliko minimaliai. Žinoma yra tai, kad okupacinės valdžios dvarų nelikvidavo, jeigu jie mokėjo mokesčius naujajai valdžiai. Paskutinio dvaro savininko likimas susiklostė tragiškai. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Sora Sunickis, kadangi jis buvo žydas, sušaudytas su šeima. Išsigelbėjo tik jo sūnus, kutis vėliau susigrąžino dvaro žemes. Jis vedė lietuvaitę ir apsigyveno Izraelyje.