1733 m. LDK kariuomenėje formuojamas naujas Totorių lengvosios kavalerijos pulkas, vadovaujamas Aleksandro Mustafos Korickio. Po A. Ulano mirties 1740 m. jo pulkui pradėjo vadovauti Čimbajus Murza Rudnickis, kuris greitai tapo generolu majoru. Nežiūrint to, kad pasikeitė vadas, vis tiek pulkas vadintas Ulano vardu. O vėliau per 1748 metų karą, kuris vyko Silezijos, Čekijos, Moravijos ir Saksonijos žemėse, šis pavadinimas pereina ir į kitus totorių raitelių pulkus, kurių kareiviai vadinami ulonais (lenkiškai – ulani). Tai lengvosios kavalerijos daliniai, pasižymintys savo ginkluote ir kariavimo būdu, kurį naudojo totoriai. Vėliau ulonų pulkai atsirado ir kitų valstybių armijose. Ulonų daliniai egzistavo iki II pasaulinio karo. Galima sakyti, jog ulonų daliniai tai LDK totorių įnašas į karybos istoriją.