Adamonių kaimas yra nuošalyje nuo stambesnių miestų ir strategiškai svarbių kelių, todėl per karus daug nenukentėjo. Iš senolių girdėjime apie patirtus karo baisumus, artimųjų žūtis, gyvenimo nežinia ir kančias. Mūsų kartai pasiekė, mes tik matėmė kaip per kaimą važiavo Vokietijos dalinių karinę techniką, o po kažkiek laiko ir Raudonosios armijos ginkluotus karius su kitokia technika, apranga, kalba ir kitais skiriamaisiais ženklais. Girdėjome sviedinių sprogimų aidus tai iš Alytaus, tai nuo Kauno ar Varėnos pusių ir dar nežinia iš kur. Su laiku bombų sprogimo dundesiai ir gaisrų pašvaistės pradėjo retėti. Tuo, palaipsniiui, kaime ir baigėsi Antras pasaulinis karas.
Liko tik karo pėdsakai: susprogdinti miestai, tiltai, geležinkelio bėgiai ir magistraliniai keliai. Ilgai po karo buvo atstatomi miestų ir priemiesčio infrastruktūrą, susprogdinti keliai, tiltaii ir atskiri namai.
Alytaus A.Juozapavičiaus vardo tilto griuvėsiai, pokaryje
