Mūšis vyko dabartinės Estijos teritorijoje.
K.Chodkevičiaus vadovaujamoje kariuomenėje dalyvavo penkios totorių vėliavos. Joms vadovavo rotmistrai: Ibrahimas, Bohdanas, Zacharijus, Achmedas, Mustafa. Viso 450 karių. Trys vėliavos kovėsi kairiajame sparne ir padėjo Tomui Dambravai. Dvi dešiniajame sparne ir padėjo Teodorui Lackiui. Baigiamojo mūšio stadijoje totorių vėliavos persekiojo bėgantį priešą. Poetas S.Šlionskis šlovino totorių dalyvavimą šiame mūšyje. Pažymėtina, kad šiame mūšyje K. Chotkevičiaus dispozicijoje buvo apie 3800 karių, o švedų kariuomenę sudarė 14 tūkstančių žmonių.
Paskutiniais pirmojo karo su švedais metais (1617-1629), kaip ir visai LDK kariuomenei, taip gerai nesisekė. 1627 m. žuvo net šeši totorių rotmistrai (Bohdanas Asanovičius, Abrahimas Lostaiskis, Fursas Lostaickis, Juchno Lostaickis, Adomas Lovčickis ir Pertas Sieleckis.