Prieškario kartos žmonės buvo savamoksliai, būdami vaikais retai kuris galėjo mokytis kelias žiemas mokykloje. Mūsų kartai pasisekė geriau – jau buvo kitas laikotarpis ir geresnės galimybės mokytis.
Pirmųjų kaimo ūkininkų pokario vaikai jau galėjo lankyti pradinę, keturių klasių mokyklą Raižių kaime, už 3 km.
Vėliau gimusiems, mokytis sąlygos dar pagerėjo. 1948m. atsidarė pradinė mokykla dar arčiau – Carevščiznos kaime. Mokykla buvo įkurta ištremto į Sibirą Stepo Chaleko gyvenamame name. Viename kambaryje buvo suformuotos visos keturios klasės. Visus mokė vienas mokytojas. Į mokyklos pirmą klasę, iš aplinkinių kaimų, atėjo mokytis įvairaus amžiaus vaikai – nuo septynių iki dvylikos- keturiolikos metų. Pvz. Iš Valiūnų kaimo Vaitulevičių šeimos atėjo mokytis trys broliai „bernai”: vyriausias Pranas apie 14 –15 m., Jurgis – gal 12-13 m., Stasys – 9-11 metu. Tokio amžiaus ir jaunesni kiti vaikai buvo jau ketvirtokai.
Žemiau pateiktose nuotraukose Carevščiznos pradžios mokyklos 1948-1960 mokslo metų mokiniai su mokytojais.
Ją baigus buvo galima toliau mokytis septinmetėse ar vidurinėse mokyklose. Artimiausios tokios buvo už 6 km. septynmetė mokykla Strielčių kaime arba Butrimonių vidurinė mokykla, virš 8 km.
Greitai mokytis sąlygos dar pagerėjo – atsidarė septinių klasių mokykla Jurgelionių dvaro talpose, už kokių 3-4 km.
Baigus minėtas mokyklas mokiniai stojo mokytis įvairių specialybių amatų mokyklose arba į specializuotus technikumus kituose miestuose. Po vidurinių mokyklų arba technikumų baigimo galėjo mokytis didmiesčių ir aukštosiose mokyklose.