Vienas Dievas
Islamo pagrindas yra tikėjimas Aukščiausia Galia, Maloningu Viešpačiu ir Visatos Kūrėju, neturinčiu šeimos ir partnerių ir vadinamu „Allah“. Siekdami įvardyti Dievą musulmonai teikia pirmenybę arabiškam žodžiui Allah, nes jis neturi daugiskaitos, moteriškosios ar mažybinės formų, kurios galėtų būti siejamos su stabmeldyste (t. y. dievais, deivėmis ar pusdieviais). Nors kalbėdami apie Alachą, mes vartojame „Jis“, yra suprantama, jog Dievas yra Savarankiškas ir neturi bendrininkų ir nėra nieko panašaus į Jį; 99 Alacho vardai, minimi Šv. Korane, apima tokias savybes: Užjaučiantis ir Visagalis. Dievas yra Maloningas ir Teisingas, Visa Žinantis ir Visa Matantis, Draugas ir Vedlys bei vienintelis vertas mūsų garbinimo ir atsidavimo.
Pranašavimas
Islamas moko, jog tikėjimas Aukščiausia Alacho Galia kartu su visuotiniu etikos kodeksu (tai galima apibendrinti paprastu aforizmu „tikėk Dievu ir būk geras“) yra natūrali žmonijos religija.
Šios religijos (arba gyvenimo būdo) su įvairiapusėmis jos apraiškomis mokė pranašai, kurie tam tikru laiku buvo atsiųsti Dievo kiekvienai tautai ir genčiai. Pranašai kvietė žmones į asmeninius santykius su jų Viešpačiu ir teikė palaimintą pavyzdį, kaip gyventi. Kada žmonės pamiršdavo ar iškraipydavo žinią, Jis atsiųsdavo kitą pranašą tai žiniai atnaujinti.
Šv. Koranas mini 25 pranašų vardus; iš jų penki buvo didieji Pasiuntiniai: Nojus, Abraomas, Mozė, Jėzus ir Mahometas, „tebūnie jiems taika ir Dievo palaima“. Kiekvienas pranašas gavo Dievišką apreiškimą, o kai kuriems buvo duoti Šventraščiai. Musulmonai tiki, kad Dievas apreiškė žydų ir krikščionių Šventraščių originalias versijas, tačiau tie tekstai vėliau buvę iškraipyti. Šv. Koranas, atskleistas Mahometui per Angelą Gabrielių, užima unikalią poziciją kaip Dievo galutinė žinia žmonijai, ir Jis yra pažadėjęs išlaikyti ją nesugadintą iki pabaigos. Įdomu, jog mokslininkai patvirtino, jog Šv. Koranas yra vienintelis pasaulio šventraštis, kuris turi tik vieną versiją (arabų kalba), identišką tekstui, kuris buvo apreikštas prieš daugiau nei 1400 metų. Tai taip pat vienintelis šventraštis, kuris gali būti išmoktas atmintinai visų laikų žmonių, nepaisant jų gimtosios kalbos.
Gyvenimas po mirties
Nors žmonės yra linkę į užmiršimą ir nuodėmę, islamas teigia bendrą teigiamą požiūrį į žmogų – kuris buvo sukurtas kaip Dievo atstovas žemėje – ir moko, kad tikėjimas ir gėrio vertinimas yra būdingi žmogui. Be to, vaikai gimsta tyri ir nepaveldi nuodėmės. Gyvenimo išbandymas yra žmogui daryti tai, kas geriausia, ir priešintis blogiui pasaulyje ir savyje, kad jis galėtų Teismo Dieną stovėti prieš Dievą švaria širdimi. Tie, kuriems pasiseks, bus apdovanoti Rojumi, o tie, kurie nesirūpino savo sielomis, bus pasmerkti Pragarui.
Kiekvienas individas yra atsakingas už savo paties veiksmus ir negali tikėtis, jog kitų gerumas išteisins jį dėl jo nuodėmių. Niekas negali pasiekti išsigelbėjimo kitais būdais, išskyrus Dievo malonę, normalios prielaidos bus tikėjimas, lydėtas gerais darbais, kurie kartu svers daugiau palyginus su padarytomis klaidomis. Atlygis bus paskirtas atitinkamai pagal pastangas. Rojus yra fizinio ir dvasinio grožio ir tobulumo vieta, kur žmonės išpildys savo širdžių troškimus ir bus apdovanoti Dievo Aukščiausiojo regėjimu.