{"id":3770,"date":"2022-10-24T16:01:00","date_gmt":"2022-10-24T18:01:00","guid":{"rendered":"http:\/\/ltim.lt\/?p=3770"},"modified":"2022-11-23T21:11:59","modified_gmt":"2022-11-23T23:11:59","slug":"vizitas-rumunijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ltim.lt\/en\/vizitas-rumunijoje\/","title":{"rendered":"Vizitas Rumunijoje"},"content":{"rendered":"\n

2022 m. spalio 18\u201321 d. Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s, lenk\u0173, totori\u0173 ir \u017eyd\u0173 tautini\u0173 bendrij\u0173 atstovai su \u00a0vizitu lank\u0117si Rumunijoje. Lietuvos totoriams atstovavo Lietuvos totori\u0173 bendruomeni\u0173 s\u0105jungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas ir Kauno apskrities totori\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas K\u0119stutis Zenonas \u0160afranavi\u010dius. Vizit\u0105 organizavo ir Lietuvos delegacij\u0105 pakviet\u0117 Rumunijos Vyriausyb\u0117s Tarpetnini\u0173 santyki\u0173 departamentas.<\/p>\n

Spalio 18 d. pavakare Lietuvos delegacija susitiko su Rumunijos ambasadoriumi Lietuvoje Kosminu Dinesku (DINESCU Cosmin George), Rumunijos ambasados Lietuvoje ir Rumunijos Vyriausyb\u0117s Tarpetnini\u0173 santyki\u0173 departamento darbuotojais aptarti vizito programos.<\/p>\n

Spalio 19 d.buvo suplanuotas susitikimas su tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 parlamentin\u0117mis grup\u0117mis Rumunijos Parlamento r\u016bmuose. Vengr\u0173 demokratinio aljanso Rumunijoje pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117je Lietuvos delegacija susitiko su Atstov\u0173 r\u016bm\u0173 Vengr\u0173 demokratinio aljanso Rumunijoje sekretoriumi \u0160abol\u010d Na\u010dio (NAGY Szabolcs) ir Atstov\u0173 r\u016bm\u0173 Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 grup\u0117s pirmininku Var\u017ean Pambu\u010dian \u00a0(PAMBUCCIAN Varujan).<\/p>\n

Parlamentinis tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 reprezentavimas susideda i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173 \u2013 proporcingas atstovavimas ir garantuotas mandatas tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 kandidatams. Did\u017eiausia vengr\u0173 tautin\u0117 bendruomen\u0117, \u012fsiregistravusi kaip nevyriausybin\u0117 organizacija, dalyvauja rinkimuose kartu su tradicin\u0117mis partijomis. Kitos tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 bendruomen\u0117s taip pat yra \u012fregistravusios nevyriausybines organizacijas.<\/p>\n

I\u0161 karto po Rumunijos revoliucijos susik\u016brusio Vengr\u0173 demokratinio aljanso Rumunijoje sekretorius \u0160abol\u010d Na\u010dio, pad\u0117koj\u0119s u\u017e susitikim\u0105 ir parodyt\u0105 d\u0117mes\u012f, pabr\u0117\u017e\u0117 i\u0161skirtin\u012f Rumunijos pavyzd\u012f, kaip atstovaujamos ir kaip dirba tautin\u0117s ma\u017eumos Parlamente. Pagal Rumunijos \u012fstatymus tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 organizacij\u0173 atstovai lygiomis teis\u0117mis \u00a0dalyvaujarinkimuose \u012f parlament\u0105.<\/p>\n

2011 m. sura\u0161ymo duomenimis, vengr\u0173 tautin\u0117s ma\u017eumos skai\u010dius siekia vien\u0105 milijon\u0105 du \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 sura\u0161ymo duomenys dar n\u0117ra pateikti. Surink\u0119 5 proc. rink\u0117j\u0173 bals\u0173, Vengr\u0173 demokratinio aljanso kandidatai, o taip pat kit\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 kandidatai, yra i\u0161renkami \u012f Parlament\u0105.Tradicin\u0117s partijos turi surinkti 10 proc. rink\u0117j\u0173 bals\u0173. \u0160iuo metu yra 21 parlamento narys ir 9 senatoriai. Seniai susiklost\u0117 tradicija tautines ma\u017eumas reprezentuoti Atstov\u0173 r\u016bmuose.<\/p>\n

Arm\u0117n\u0173 tautinei ma\u017eumai priklausantis ir 26-erius metus grupei vadovaujantis Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 grup\u0117s pirmininkas V. Pambu\u010dian prane\u0161\u0117, kad \u012f grup\u0117s sud\u0117t\u012f \u012feina atstovai i\u0161 turk\u0173 ir totori\u0173, rus\u0173 sentiki\u0173, lenk\u0173, slovak\u0173, \u010dek\u0173, serb\u0173, ukrainie\u010di\u0173, bulgar\u0173, vokie\u010di\u0173, graik\u0173, arm\u0117n\u0173, \u017eyd\u0173 tautini\u0173 bendrij\u0173. Grup\u0117 turi savo sekretori\u0173, atstov\u0105 ry\u0161iams su kitomis parlamentin\u0117mis grup\u0117mis, tris grupi\u0173 pirmininkus. Tai rodo, kad parlamentin\u0117 Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 grup\u0117 yra labai gerai atstovaujama ir priklauso valdan\u010diajai koalicijai. Keli jos nariai atstovauja grupei ir Vyriausyb\u0117je, kurioje vienas i\u0161 j\u0173 dirba ministro pavaduotoju. \u0160iuo metu Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 grup\u0117 siekia patobulinti, harmonizuotitautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u012fstatym\u0105.<\/p>\n

V.Pambu\u010dianat kreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Rumunijoje tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 pad\u0117tis kasmet ger\u0117ja d\u0117l reguliariai did\u0117jan\u010dio finansavimo. Ypa\u010d tai aktualu kalbant apie tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 paveldo pad\u0117ties gerinim\u0105. Visa tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 puosel\u0117jimo tradicija prasid\u0117jo dar 1918 m., paskelbus deklaracij\u0105 Alba Julija mieste. \u0160is dokumentas buvo vienas i\u0161 progresyvesni\u0173, kurio nuostatos dar iki \u0161iol n\u0117ra pilnai \u012fgyvendintos. Pirmininkas pabr\u0117\u017e\u0117, kad nepriklausomai nuo politinio re\u017eimo, tautin\u0117s ma\u017eumos nebuvo eliminuotos i\u0161 politinio gyvenimo.<\/p>\n

Po diskusijos Lietuvos delegacija ap\u017ei\u016br\u0117jo Parlamento r\u016bmus ir i\u0161vyko \u012f Rumunijos \u017dyd\u0173 bendruomen\u0117s federacijos b\u016bstin\u0119, \u012fsik\u016brusi\u0105 choralin\u0117je sinagogoje. Delegacija susitiko su federacijos pirmininko pavaduotoju OvidijumBalesku(B\u0102NESCU Ovidiu), federacijos pirmojo sekretoriaus pad\u0117j\u0117ju AndreiMunda, rabinu Rafaeliu\u010caferu (SHAFFER Rafael), federacijos ekonomini\u0173 reikal\u0173 direktoriumi Silvijanu Hornu (HORN Silvian), \u201eHasefer\u201cleidyklos vadovu Aleksandru Marinesku (MARINESCU Alexandru), \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s laikra\u0161\u010dio \u201e\u017dyd\u0173 realijos\u201c(\u201eRealitateaevreiasc\u0103\u201c) vyr. redaktoriumi D\u017eord\u017eijumi Gile (GILEA George).<\/p>\n

Montvydait\u0117 pristat\u0117 totori\u0173 bendruomen\u0117s atstovus ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161i bendruomen\u0117 yra Lietuv\u0105 ir Rumunij\u0105 jungianti grandis. Lenk\u0173 bendruomen\u0117 Lietuvoje yra did\u017eiausia. I\u0161 viso Lietuvoje tautin\u0117s ma\u017eumos sudaro apie 15 proc. vis\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Darbo dienos pabaigoje Lietuvos delegacija susitiko \u0160vietimo ministerijos atstovais: ministro pavaduotoju, Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo departamento vadovu Zoltanu Kalosu (KALLOS Zolt\u00e1n), Konstancos apygardos Turk\u0173 ir totori\u0173 kalb\u0173 mokykl\u0173 inspektor\u0117 Ikbal Anefi (ANEFI Icbal), patar\u0117jais ir kitais nariais.<\/p>\n

Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo finansavimas vykdomas i\u0161 program\u0173, konsultuojamasi su mokyklomis, kuriose mokoma tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 kalbomis. Jei yra ma\u017eos bendruomen\u0117s, kalbos mokoma surinkus vaik\u0173 grup\u0119 i\u0161 ma\u017eiausiai 6 mokini\u0173. D\u0117l totori\u0173 kalbos mokymo, surinkus pakankam\u0105 skai\u010di\u0173 mokini\u0173, yra sudaroma programa ir pradedama mokyti totori\u0173 kalba. Iki a\u0161tuntos klas\u0117s yra mokoma vengr\u0173, vokie\u010di\u0173, serb\u0173, slovak\u0173, kroat\u0173, bulgar\u0173, ital\u0173, ukrainie\u010di\u0173, turk\u0173, \u010dek\u0173 kalb\u0173. Rumunijos vyriausyb\u0117 neskiria finansavimo neformaliam ugdymui.<\/p>\n

Spalio 20 d. vizit\u0105 Lietuvos delegacija prad\u0117jo Lietuvos ambasadoje Rumunijoje. Lietuvos ambasador\u0117 Rumunijoje ir Bulgarijos respublikai Violeta Motulait\u0117 trumpai pristat\u0117 vykdom\u0105 veikl\u0105. 2021 m. ambasada Konstancoje ir Buchare\u0161te sureng\u0117\u00a0 parodas, skirtas totori\u0173 bendruomenei. Parod\u0173 metu buvo demonstruojamas filmas apie Lietuvos totorius. \u00a0Parodos susilauk\u0117 labai didelio totori\u0173 bendruomen\u0117s, ir ne tik Rumunijos, d\u0117mesio.<\/p>\n

Ambasada siekia kasmet rengti parodas ar pana\u0161ius informacinio pob\u016bd\u017eio renginius, supa\u017eindinan\u010dius su Lietuva ir jos tautin\u0117mis ma\u017eumomis, svarbiomis datomis. Ambasador\u0117 pasid\u017eiaug\u0117, kad spalio 19 d. buvo atidarytas garb\u0117s konsulatas netoli Vengrijos.<\/p>\n

Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 departamento direktor\u0117 pristat\u0117 delegacij\u0105 ir vizito Rumunijoje prie\u017east\u012f. Buvo susitarta d\u0117l departamento parengtos kilnojamosios parodos demonstravimo Rumunijoje.<\/p>\n

Po susitikimo ambasadoje, delegacija i\u0161vyko \u012f Med\u017eidij\u0105. Med\u017eidijos savivaldyb\u0117je Lietuvos delegacija susitiko su savivaldyb\u0117s ir totori\u0173 bendruomen\u0117s atstovais \u2013 Med\u017eidijos vicemeru Nikulaju Paunu (P\u0103un Niculae), Rumunijos musulmon\u0173 bendruomen\u0117s muftijumi Muratu Jusufu(IUSUF Muurat)Med\u017eidijos miesto tarybos nariu, Rumunijos Turk\u0173-musulmon\u0173 totori\u0173 demokratin\u0117s s\u0105jungos pirmininku Ozgiunu Arslanu (ARSLAN Ozghiun), Med\u017eidijos savivaldyb\u0117s tarybos ir totori\u0173 bendruomen\u0117s nariu Samiru Menanu (MENAN Samir), Med\u017eidijos savivaldyb\u0117s tarybos ir totori\u0173 bendruomen\u0117s nariu dr. Metinu Omeru (OMER Metin) ir kitais savivaldyb\u0117s nariais.<\/p>\n

Tarp Dunojaus ir Juodosios j\u016bros esan\u010dioje, Konstancos regionui priklausan\u010dioje Med\u017eidijoje, kuri\u0105 nuo Konstancos skiria 35 km, gyvena 45 000 \u017emoni\u0173 ir yra a\u0161tuoniolika skirting\u0173 tautini\u0173 bendrij\u0173. Med\u017eidija pasi\u017eymi didele tolerancija tautin\u0117ms ma\u017eumoms. Turkai ir totoriai yra did\u017eiausia tautin\u0117 ma\u017euma, gyvenanti Med\u017eidijoje.<\/p>\n

Med\u017eidijos savivaldyb\u0117 \u012fgyvendina daug projekt\u0173, skirt\u0173 gerinti tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 pad\u0117t\u012f. \u012egyvendint\u0173 ir \u0161iuo metu \u012fgyvendinam\u0173 projekt\u0173 d\u0117ka, nuo 2015 m. miestas labai pasikeit\u0117. Kuriamos darbo vietos, veikia didelis krakmolo gamybos fabrikas, baigiama statyti viena did\u017eiausi\u0173 Rumunijoje ligonini\u0173, vyksta didel\u0117 aplinkelio statyba, visos mokyklos yra renovuojamos, daugelis i\u0161 j\u0173 jau renovuotos. Med\u017eidijos meras deda daug pastang\u0173, siekdamas nulinio nedarbo lygio, geresni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n

Miestas yra pavadintas j\u012f \u012fk\u016brusio sultono Med\u017eid vardu. Jis yra svarbus totori\u0173 bendruomenei. Med\u017eidijoje \u0161iuo metu veikia trys me\u010det\u0117s. Med\u017eidijoje veikia musulmon\u0173 seminarija. Nors 1967 m. seminarija buvo u\u017edaryta, ji v\u0117l buvo atkurta.<\/p>\n

Totori\u0173 bendruomen\u0117s narys dr. M.Omeras lank\u0117si Lietuvoje po Krymo aneksijos. 2017 m. vyko tarptautinis totori\u0173 susitikimas Lietuvos Respublikos Seime. M. Omeras i\u0161rei\u0161k\u0117 pad\u0117k\u0105 Lietuvos valstybei u\u017e totori\u0173 bendruomen\u0117s palaikym\u0105.<\/p>\n

Vicemeras N.Paunas i\u0161rei\u0161k\u0117 vilt\u012f d\u0117l galimos Med\u017eidijos ir Lietuvos miesto, galb\u016bt turin\u010dio s\u0105saj\u0173 su totori\u0173 bendruomene, draugyst\u0117s ir bendradarbiavimo ypa\u010d kalbant apie jaunim\u0105, mokyklas, bendruomenes.<\/p>\n

Delegacija aplank\u0117 svarbiausi\u0105 Abdul Mecid me\u010det\u0119 Med\u017eidijoje. \u0160ios me\u010det\u0117s statyb\u0105 iniciavo ir r\u0117m\u0117 turk\u0173 sultonas Med\u017eid. Med\u017eidijos totori\u0173 bendruomen\u0117 supa\u017eindino su totori\u0173 folkloru, pristat\u0117 tautin\u012f kostium\u0105, tradicin\u0119 virtuv\u0119. Susirinkusiems Rumunijos Turk\u0173-musulmon\u0173 demokratin\u0117s s\u0105jungos b\u016bstin\u0117je, koncertavo folkloro ansamblis \u201eKarasun\u201c.<\/p>\n

Susitikimo su Konstantos Ovidius Universiteto atstovais \u2013 Tarptautini\u0173 santyki\u0173, u\u017esienio student\u0173 ir rezident\u0173 prorektore prof. dr. Liliana Ana Tuta (TU\u021a\u0102 Liliana Ana), Skaitmeninimo, student\u0173 ir alumni reikal\u0173 prorektoriumi dr. Aleksadru Bobe (BOBE Alexandru)ir moksliniu bendradarbiu, tyr\u0117ju, Med\u017eidijos savivaldyb\u0117s\u00a0 tarybos ir totori\u0173 bendruomen\u0117s nariu dr. Metinu Omeru (OMER Metin) metu, universiteto atstovai, rodydami nuo\u0161ird\u0173 nor\u0105 bendrauti ir pastangas, nor\u0117jo i\u0161girsti, kokiu konkre\u010diu klausimu ar kokioje srityje b\u016bt\u0173 tikslinga \u0161alims bendradarbiauti. Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 departamento prie LRV direktor\u0117 teig\u0117, jog departamentas nori t\u0119sti veik\u0105 ra\u0161ant mokslinius, analitinius darbus apie tautines ma\u017eumas, joms aktualius praeities ir n\u016bdienos klausimus. Kadangi surengti \u0161\u012f vizit\u0105 paragino Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0117, direktor\u0117 taip pat pasi\u016bl\u0117 \u012fsteigti tarptautin\u0119 tyr\u0117j\u0173 ekspert\u0173 grup\u0119 ir aptarti totori\u0173 kalbos, kurios Lietuvos totoriams nepavyko i\u0161saugoti, mokymosi galimybes Lietuvos totoriams.<\/p>\n

Ovidius universiteto atstovai teig\u0117, kad universitete yra totori\u0173 istorijos ir kult\u016bros kursas, skirtas visiems norintiems geriau pa\u017einti totori\u0173 tautin\u0119 ma\u017eum\u0105, ne tik studentams, bet ir vaikams bei suaugusiems, neb\u016btinai totori\u0173 tautyb\u0117s asmenims. Lietuvai pateikus s\u0105ra\u0161\u0105 asmen\u0173, ketinan\u010di\u0173 gilinti \u017einias, pramokti totori\u0173 kalbos, Ovidius universitetas parengt\u0173 specializuot\u0105 program\u0105, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima d\u0117styti ir nuotoliniu b\u016bdu.<\/p>\n

Spalio 21 d. Lietuvos delegacija dalyvavo susitikime Konstancos miesto savivaldyb\u0117je. Susitikime dalyvavo Konstancos mero pavaduotojas Ionut Rusu, Konstancos apygardos tarybos pirmininko pavaduotojas Stelian Gima, Konstancos savivaldyb\u0117s tarybos narys Ates Casimceali, Konstancos savivaldyb\u0117s Tarptautini\u0173 ry\u0161i\u0173 ir komunikacijos departamento vadov\u0117 Cornelia Petcu, Apygardos pl\u0117tros direktorato vykdan\u010dioji direktor\u0117, Konstancos miesto tarybos Sveikatos, sporto ir \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 koordinator\u0117 Oana Martin, Rumunijos Tarpetnini\u0173 santyki\u0173 departamento atstovai, Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Cosmin George Dinescu.<\/p>\n

Konstanca yra tautin\u0117ms ma\u017eumoms atviras miestas, skatinantis bendradarbiavim\u0105 vietos ir nacionaliniu lygmeniu. Mieste ir 70 aplink Konstanc\u0105 esan\u010di\u0173 apskri\u010di\u0173 gyvena a\u0161tuoniolika tautini\u0173 bendrij\u0173. Miestas rodo pavyzd\u012f, kaip darniai gali sugyventi \u012fvari\u0173 tautybi\u0173 \u017emon\u0117s. Tautin\u0117s ma\u017eumos yra vertinamos u\u017e j\u0173 aktyv\u0173 dalyvavim\u0105 Rumunijos politiniame, ekonominiame, visuomeniniame, kult\u016briniame gyvenime. Joms yra rodoma didel\u0117 pagarba Dobro\u017e\u0117je veikai tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 muziejus. Miesto savivaldyb\u0117 apsvarst\u0117 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 pra\u0161ym\u0105 suteikti miesto gatv\u0117ms \u017eymi\u0173 tautin\u0117ms ma\u017eumoms priklausan\u010di\u0173 asmen\u0173 vardais.<\/p>\n

Konstancoje reguliariai rengiami kult\u016briniai renginiai, skirti atskleisti miesto daugiatauti\u0161kum\u0105, supa\u017eindinti su \u012fvairiomis tautyb\u0117mis, tarp kuri\u0173 totori\u0173 tautin\u0117 ma\u017euma yra gausiausia( apie 6500 \u017emoni\u0173). Daug d\u0117mesio yra skiriama rom\u0173 bendruomenei, su kuria nuolatin\u012f ry\u0161\u012f palaiko Konstancos Kult\u016bros, sporto ir turizmo departamentas.<\/p>\n

Lietuvos delegacija, pad\u0117kojusi u\u017e prisistatym\u0105, pasteb\u0117jo, kad Konstancos savivaldos pastangomis, tautin\u0117s ma\u017eumos ne tik i\u0161saugo ir puosel\u0117ja savo tautin\u0119 kult\u016br\u0105, bet ir puikiai integruojasi, tapdamos lygiaverte visuomen\u0117s dalimi.<\/p>\n

Lietuvos totori\u0173 bendruomeni\u0173 pirmininkas Motiejus Jakubauskas i\u0161rei\u0161k\u0117 vilt\u012f d\u0117l ateityje galimo bendradarbiavimo, Jo manymu \u00a0gera prad\u017eia bendradarbiauti yra totori\u0173 kult\u016bros festivaliai, kuri\u0173 Lietuvoje \u0161i bendruomen\u0117 rengia gana daug. Kauno apskrities \u00a0totori\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas K\u0119stutis Zenonas \u0160afranavi\u010dius pad\u0117kojo organizatoriams u\u017e turining\u0105 kelion\u0119 ir \u00a0atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad nepaisant to, jog Lietuvos totoriams nepavyko i\u0161saugoti kalbos . Bendruomen\u0117 yra sukaupusi gausi\u0105 rankra\u0161\u010di\u0173 kolekcij\u0105 – verting\u0105 istorin\u012f paveld\u0105. Lietuvoje yra projektuojamas istorijos ir kult\u016bros muziejus ir keleri\u0173 met\u0173 eigoje pakvies lankytojus \u012f Rai\u017eius (Alytaus raj.)<\/p>\n

Rumunijos totori\u0173 bendruomen\u0117 gausi. Tikimes su jais pavyks u\u017emegzti glaud\u0173, abipusiai nauding\u0105 \u00a0bendradarbiavim\u0105.<\/p>\n

LT informacija<\/p>\n

\n

<\/p>\n

\n

<\/p>\n

\n

<\/p>\n

\n

<\/p>\n

\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2022 m. spalio 18\u201321 d. Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s, lenk\u0173, totori\u0173 ir \u017eyd\u0173 tautini\u0173 bendrij\u0173 atstovai su \u00a0vizitu lank\u0117si Rumunijoje. Lietuvos totoriams atstovavo Lietuvos totori\u0173 bendruomeni\u0173 s\u0105jungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas ir Kauno apskrities totori\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas K\u0119stutis Zenonas \u0160afranavi\u010dius. Vizit\u0105 organizavo ir Lietuvos delegacij\u0105 pakviet\u0117 Rumunijos Vyriausyb\u0117s Tarpetnini\u0173 santyki\u0173 departamentas. Spalio 18 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3770"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3770"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3770\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3922,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3770\/revisions\/3922"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3770"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3770"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3770"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}