Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius metus paskelb\u0117 Lietuvos totori\u0173 istorijos ir kult\u016bros metais. <\/p>\n\n\n\n
Pirmieji totoriai Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je pasirod\u0117 XIV a. 2-ajame de\u0161imtmetyje. Anot Motiejaus Strijkovskio \u201eKronikos\u201c, didysis kunigaik\u0161tis Gediminas 1319\u20131320 m. sudar\u0117 su totoriais s\u0105jung\u0105, j\u0173 b\u016briai dalyvavo LDK kovoje su kry\u017eiuo\u010diais. V\u0117liau s\u0105jungos su totoriais politik\u0105 t\u0119s\u0117 didieji kunigaik\u0161\u010diai K\u0119stutis, Algirdas ir Vytautas. <\/p>\n\n\n\n
Pirmosios totori\u0173 gyvenviet\u0117s LDK atsirado XIV a. pabaigoje, kai didysis kunigaik\u0161tis Vytautas vykd\u0117 aktyvi\u0105 Ryt\u0173 politik\u0105. Tik\u0117tina, kad Trak\u0173 pilyje gim\u0117 b\u016bsimasis Krymo chanato \u012fk\u016br\u0117jas chanas Chad\u017ei Gir\u0117jus. Trakai labai svarb\u016bs ir d\u0117l tos prie\u017easties, kad D\u016bdakalnyje gyveno gausi totori\u0173 bendruomen\u0117, ten stov\u0117jo me\u010det\u0117, o Trak\u0173 totoriai saugojo pilis ir sudar\u0117 did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto gvardij\u0105. <\/p>\n\n\n\n
2021 m. Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0117 min\u0117jo 700-\u0105sias s\u0105jungos su did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu Gediminu ir bendros kovos su Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordinu metines. <\/p>\n\n\n\n
Lietuvos totoriai paliko ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105 Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose be i\u0161imties karuose ir sukilimuose, kovodami u\u017e Lietuvos laisv\u0119 ir nepriklausomyb\u0119. Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0117 reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie Lietuvos valstybingumo atk\u016brimo 1918 ir 1990 m., savo gyvenim\u0105 susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis. <\/p>\n\n\n\n
1988 m. bir\u017eelio 3 d. buvo \u012fkurtas S\u0105j\u016bdis. Penkiasde\u0161imt sovietinio valdymo met\u0173 buvo labai skausmingi Lietuvos totoriams: sunaikinta nema\u017eai sen\u0173j\u0173 kapini\u0173 Alytaus ir Vilniaus rajonuose, nugriauta Vilniaus Luki\u0161ki\u0173 me\u010det\u0117, sunaikintos \u0161alia jos buvusios istorin\u0117s kapin\u0117s, kitos me\u010det\u0117s paverstos sand\u0117liais. Tuomet liko veikianti vienintel\u0117 Lietuvoje \u2013 Rai\u017ei\u0173 me\u010det\u0117. Slog\u016bs laikai pasibaig\u0117. <\/p>\n\n\n\n
1988 m. rugs\u0117jo m\u0117n. buvo \u012fsteigta Lietuvos totori\u0173 kult\u016bros atgimimo draugija, kurios pirmuoju pirmininku buvo i\u0161rinktas \u017eurnalistas Mensaidas Baira\u0161evskis. Tada nedidelei bendruomenei reik\u0117jo padaryti labai daug: suremontuoti me\u010detes, atgaivinti kult\u016brin\u012f ir religin\u012f gyvenim\u0105. Laimei, atsirado daug neabejing\u0173 \u017emoni\u0173, prisid\u0117jusi\u0173 prie bendruomen\u0117s gaivinimo, kai kurie j\u0173 aktyv\u016bs visuomeniniame gyvenime iki \u0161iol. 1996 m. Kauno technologijos universiteto docento dr. Romualdo Makavecko pastangomis buvo \u012fsteigta Lietuvos totori\u0173 bendruomeni\u0173 s\u0105junga, kuri gyvuoja iki \u0161iol. Labai daug bendruomen\u0117s labui nuveik\u0117 doc. dr. Jonas Ridzvanavi\u010dius, Ipolitas Makulavi\u010dius, K\u0119stutis Zenonas \u0160afranavi\u010dius, Fatima Buinovska, kiti jos nariai. 1998 m. atkurtas musulmon\u0173 sunit\u0173 dvasinis centras \u2013 Muftiatas, kuriam de\u0161imt met\u0173 vadovavo Romualdas Krinickis, dabar vadovauja muftijus Romas Jakubauskas. <\/p>\n\n\n\n
2010 m. bir\u017eelio 26 d. Rai\u017eiuose buvo atidengtas paminklas Vytautui Did\u017eiajam, kur\u012f Lietuvos totoriai vadino Baltuoju chanu, ir \u017dalgirio m\u016b\u0161iui atminti. Rai\u017ei\u0161kis Motiejus Jakubauskas buvo paminklo pastatymo Rai\u017eiuose id\u0117jos autorius, o jo su broliu Simu \u012fmon\u0117 \u201eSonetas ir ko\u201c pagamino ir sumontavo \u0161\u012f Lietuvoje jau gerai \u017einom\u0105 monument\u0105. Tais jubiliejiniais metais tai buvo ko gero vienintelis ry\u0161kus \u017dalgirio m\u016b\u0161io 600-\u0173j\u0173 metini\u0173 pamin\u0117jimas Lietuvoje. Paminklo \u017dalgirio m\u016b\u0161iui atminti Rai\u017eiuose autorius \u2013 \u017einomas skulptorius Jonas Jag\u0117la. Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0117 \u0117m\u0117si iniciatyvos pastatyti \u0161\u012f paminkl\u0105 d\u0117l labai akivaizd\u017eios prie\u017easties \u2013 totori\u0173 raitija, vadovaujama Aukso Ordos chano Tochtamy\u0161o s\u016bnaus carai\u010dio D\u017eelal-ad-Dino, dalyvavo did\u017eiausiame Europos viduram\u017ei\u0173 m\u016b\u0161yje ir suvaidino jame svarb\u0173 vaidmen\u012f. Pla\u010diai \u017einoma apie lietuvi\u0173 atsitraukim\u0105 i\u0161 m\u016b\u0161io vietos. Taigi, didysis kunigaik\u0161tis Vytautas pritaik\u0117 labai sen\u0105 totori\u0173 m\u016b\u0161io taktikos element\u0105 \u2013 imituoti pab\u0117gim\u0105 i\u0161 kautyni\u0173 vietos, o paskui, kai besivejan\u010dio prie\u0161o gretos i\u0161sidarko, atsigr\u0119\u017eti ir smogti visa j\u0117ga. \u0160io totori\u0161ko karinio elemento panaudojimas liudija, kad lietuvi\u0173 ir totori\u0173 tautos gyveno \u0161alia viena kitos ir perimdavo svarbiausius to meto karo meno pasiekimus. Paminklo simboli\u0173 koncepcija, – totori\u0173 \u017eenklo Tarak tamga <\/em>ir Gedimino stulp\u0173 kompozicija, kuri vainikuoja jo vir\u0161utin\u0119 dal\u012f. <\/p>\n\n\n\n Vienas ry\u0161kiausi\u0173 Lietuvos totori\u0173 besikurian\u010dioje Lietuvos Respublikoje veiklos bar\u0173 \u2013 Lietuvos totori\u0173 karinink\u0173 dalyvavimas kuriant Lietuvos kariuomen\u0119. Ministro pirmininko ir Kra\u0161to apsaugos ministro Augustino Voldemaro \u012fsakyme Nr.1, i\u0161leistame 1918 m. lapkri\u010dio 23 d., pulkininkas Suleimanas Chaleckis kartu su papulkininkiu Nastopka ir papulkininkiu daktaru Nagevi\u010diumi buvo paskirtas \u012f Apsaugos Taryb\u0105. Min\u0117t\u0105 1918 m. lapkri\u010dio 23 d. buvo prad\u0117ta formuoti Lietuvos kariuomen\u0117. Pulkininkas, karo in\u017einierius, Ba\u010dkoni\u0173 dvaro savininkas, Juzefas Bazarevskis po revoliucijos Rusijoje gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 ir 1919 m. vasario 18 d. kreip\u0117si \u012f Kra\u0161to apsaugos ministr\u0105 pra\u0161ydamas j\u012f priimti karo tarnybon. Savo pra\u0161yme jis ra\u0161\u0117 \u201eA\u0161, Lietuvos pilietis (Lietuvos totorius), nor\u0117damas tarnauti T\u0117vynei \u0161iuo sunkiu jai metu, pra\u0161au mane nukreipti \u012f Karo ministerij\u0105 ir paskirti eiti tokias pareigas, kuriose T\u0117vynei a\u0161 gal\u0117\u010diau b\u016bti labiausiai naudingas savo \u017einiomis ir tarnybos patirtimi\u201c. Tuometinio Kra\u0161to apsaugos ministro A. Merkio nurodymu jis paskirtas instruktoriumi Kra\u0161to apsaugos ministerijoje, v\u0117liau \u2013 Generaliniame \u0161tabe. <\/p>\n\n\n\n Kalbant apie totori\u0173 atsidavim\u0105 karybai pamin\u0117tina, kad nuo XVIII a. pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo i\u0161 Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0117s, kuri\u0173 palikuonys dabar gyvena \u0161iuolaikin\u0117se Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje, kilo iki penkiasde\u0161imties generol\u0173 \u012fvairiuose kariuomen\u0117se. XX a. prad\u017eioje tarp Lietuvos totori\u0173 \u0117m\u0117 rastis teisinink\u0173, dailinink\u0173, mokslinink\u0173, medik\u0173 ir kit\u0173 profesij\u0173 atstov\u0173. <\/p>\n\n\n\n Pamin\u0117tinas faktas, kad minint Vytauto Did\u017eiojo 500-\u0105sias mirties metines Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117 laikinoje sostin\u0117je Kaune Lietuvos totoriams padovanojo me\u010det\u0119, pavadint\u0105 Vytauto Did\u017eiojo vardu ir kuri duris atv\u0117r\u0117 1930 m. liepos 15 d. per \u017dalgirio m\u016b\u0161io 520-\u0105sias metines. <\/p>\n\n\n\n Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0117 palaiko ry\u0161ius su Lietuvos totoriais, gyvenan\u010diais Lenkijoje, taip pat su tautie\u010diais, gyvenan\u010diais Baltarusijoje, Krymo totori\u0173 Med\u017elisu, Pasaulio Krymo totori\u0173 Kongresu. Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 u\u017emegzti tampr\u016bs ry\u0161iai su i\u0161eivija JAV, kuri ten gyvena jau daugiau kaip \u0161imt\u0105 met\u0173. Totori\u0173 prot\u0117viai XX a. prad\u017eioje \u012fk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u0105 Niujorke musulmon\u0173 bendruomen\u0119, kuri ilg\u0105 laik\u0105 vadinosi \u201eLithuanian Tatars society\u201c (Lietuvos totori\u0173 draugija), po to \u201eLithuanian muslim society\u201c (Lietuvos musulmon\u0173 draugija). Apie 1935 m. totoriai, i\u0161eiviai i\u0161 Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos, Brukline \u012fsigijo didel\u012f statin\u012f, kuriame \u012freng\u0117 me\u010det\u0119 ir kult\u016bros centr\u0105. <\/p>\n\n\n\n Pamin\u0117tini i\u0161kiliausi Lietuvos totoriai: generolas leitenantas Motiejus Sulkevi\u010dius, Krymo Demokratin\u0117s Respublikos ministras pirmininkas, broliai teisininkai Leonas ir Olgierdas Kri\u010dinskiai, Lietuvos totori\u0173 atgimimo vedliai, Totori\u0173 metra\u0161\u010di\u0173 leid\u0117jai, Totori\u0173 archyvo, bibliotekos su ret\u0173j\u0173 spaudini\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 kolekcija ir muziejaus steig\u0117jai Vilniuje, musulmon\u0173 muftijus dr. Jok\u016bbas \u0160inkevi\u010dius, Antrojo pasaulinio karo metais nuo mirties gelb\u0117j\u0119s Vilniaus inteligentus, Olga Mal\u0117jinait\u0117 tarpukario Kaune Valstyb\u0117s Teatro prima balerina, pasaulio teisuoliai Jonas Radlinskas ir Felicija Radlinskien\u0117, karo metais i\u0161gelb\u0117j\u0119 dvi \u017eyd\u0173 mergaites, totori\u0173 kilm\u0117s Loreta Asanavi\u010di\u016bt\u0117, 1991 m. sausio 13 paaukojusi savo gyvyb\u0119 ant T\u0117vyn\u0117s Laisv\u0117s Aukuro. <\/p>\n\n\n\n Edita Milda\u017eyt\u0117 suk\u016br\u0117 dokumentin\u012f film\u0105 \u201eI\u0161tikimyb\u0117s \u017eiedas\u201c apie Lietuvos totori\u0173 bendruomen\u0119, kuris liepos 19 d. buvo rodomas per Lietuvos televizij\u0105. Totori\u0173 met\u0173 min\u0117jimo kontekste, liepos 6 d. Trak\u0173 pilies Did\u017eiojoje men\u0117je \u012fvyko tarptautinis totori\u0173 folkloro festivalis, kur\u012f organizavo Trak\u0173 kra\u0161to totori\u0173 bendruomen\u0117, vadovaujama pedagog\u0117s Elnaros Churlu. Lietuvos istorijos archyvas sureng\u0117 \u012fsp\u016bding\u0105 virtuali\u0105 parod\u0105, skirt\u0105 \u012fvairiems Lietuvos totori\u0173 gyvenimo aspektams, Kauno Vytauto Did\u017eiojo karo muziejus rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. antroje pus\u0117je atidar\u0117 parod\u0105, skirt\u0105 Lietuvos totori\u0173 karybai. <\/p>\n\n\n\n Publikuota prof. habil. dr. Tamaros Baira\u0161auskait\u0117s knyga ,,Lietuvos totori\u0173 istorija\u201c, autori\u0173 kolektyvo parengta knyga angl\u0173 kalba ,,Lithuanian Tatars in History and Culture\u201c apie i\u0161kiliausius Lietuvos totorius, \u012fne\u0161usius \u017eenkl\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f Lietuvos ir aplinkini\u0173 \u0161ali\u0173 kult\u016br\u0105, karyb\u0105, moksl\u0105, men\u0105, kitas sritis. I\u0161 lenk\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ver\u010diamas dviej\u0173 tom\u0173 veikalas \u201eLietuvos totori\u0173 me\u010det\u0117s ir kapin\u0117s\u201c, \u201eLietuvos totori\u0173 ra\u0161tija ir muhirai\u201c. <\/p>\n\n\n\n Parengta remiantis Ado Jakubausko kalba, pasakyta Lietuvos totori\u0173 istorijos ir kult\u016bros met\u0173 min\u0117jime Valdov\u0173 r\u016bmuose <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius metus paskelb\u0117 Lietuvos totori\u0173 istorijos ir kult\u016bros metais. Pirmieji totoriai Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je pasirod\u0117 XIV a. 2-ajame de\u0161imtmetyje. Anot Motiejaus Strijkovskio \u201eKronikos\u201c, didysis kunigaik\u0161tis Gediminas 1319\u20131320 m. sudar\u0117 su totoriais s\u0105jung\u0105, j\u0173 b\u016briai dalyvavo LDK kovoje su kry\u017eiuo\u010diais. V\u0117liau s\u0105jungos su totoriais politik\u0105 t\u0119s\u0117 didieji kunigaik\u0161\u010diai K\u0119stutis, Algirdas ir Vytautas. Pirmosios […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1765"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1765"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1765\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1766,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1765\/revisions\/1766"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1765"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1765"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1765"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\n\n\n