{"id":3819,"date":"2022-11-22T10:41:05","date_gmt":"2022-11-22T12:41:05","guid":{"rendered":"http:\/\/ltim.lt\/?page_id=3819"},"modified":"2022-11-22T10:41:07","modified_gmt":"2022-11-22T12:41:07","slug":"sulkevicius-aleksandras-zymus-kovotojas-uz-lenkijos-nepriklausomybe-lenku-tautos-nacionalinis-didvyris","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/ltim.lt\/en\/galerija\/zymus-zmones\/sulkevicius-aleksandras-zymus-kovotojas-uz-lenkijos-nepriklausomybe-lenku-tautos-nacionalinis-didvyris\/","title":{"rendered":"SULKEVI\u010cIUS ALEKSANDRAS, \u017eymus kovotojas u\u017e Lenkijos nepriklausomyb\u0119, lenk\u0173 tautos nacionalinis didvyris"},"content":{"rendered":"\n

Gim\u0117 1867 m. gruod\u017eio 8 d. Totori\u0173 Skersabaliuose Kalvarijos paviete, Augustavo gubernijoje, Aleksandro ir Rozalijos Sulkevi\u010di\u0173 \u0161eimoje. Priklaus\u0117 senai totori\u0173 bajor\u0173 giminei. T\u0117vas, buv\u0119s Rusijos kariuomen\u0117s karininkas, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 su \u0161eima persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Stambul\u0105, kur mir\u0117 apie 1877 m. Po trij\u0173 met\u0173 motina su s\u016bnumi Aleksandru sugr\u012f\u017eo \u012f Lenkij\u0105 ir apsistojo Suvalkuose. 1881 m. kartu su motina persik\u0117l\u0117 \u012f Seinus. \u0160i moteris, pergyvenusi 1863 m. sukilim\u0105, tur\u0117jo ypatingos \u012ftakos s\u016bnaus aukl\u0117jime. Keturis metus jis lank\u0117 vietos mokykl\u0105, kuri\u0105 baig\u0119s tur\u0117jo teis\u0119 stoti \u012f junkeri\u0173 mokykl\u0105, ta\u010diau nuo jaunyst\u0117s \u012fsijung\u0117 \u012f politin\u0119 veikl\u0105, 1887 \u2013 1892 m. buvo II Proletariato narys. Baig\u0119s Sein\u0173 miesto mokykl\u0105, trumpai dirbo i\u017edininku Suvalkuose, o nuo 1890 m. \u2013 Kybart\u0173 (Virbalio) muitin\u0117je. Darb\u0105 jam pad\u0117jo gauti totorius, Vilkavi\u0161kio pasienio brigados pulkininkas, o v\u0117liau generolas Janas Vil\u010dinskis. A. Sulkevi\u010diaus d\u0117ka, i\u0161tis\u0105 de\u0161imtmet\u012f \u012f aneksuot\u0105 Lenkijos bei Lietuvos teritorij\u0105 patekdavo dideli kiekiai draud\u017eiamos literat\u016bros. Jam talkino generolo s\u016bnus Juzefas Vil\u010dinskis, taip pat kur\u012f laik\u0105 dirb\u0119s muitin\u0117je. Juzefas mir\u0117 1907 m. ir buvo palaidotas Vink\u0161nupi\u0173 totori\u0173 kapin\u0117se. \u0160is muitin\u0117s postas anuomet buvo vienintelis kelias nelegaliai literat\u016brai patekti \u012f Lenkijos karalyst\u0119 ir Lietuv\u0105. Leonas Kri\u010dinskis savo straipsnyje apie A. Sulkevi\u010di\u0173 ra\u0161o \u201e…i\u0161 Vakar\u0173 nelegali\u0105 literat\u016br\u0105 A. Sulkevi\u010dius ve\u017e\u0117 dideliais kiekiais: \u0161imtus ir t\u016bkstan\u010dius egzempliori\u0173 bro\u0161i\u016br\u0173, laikra\u0161\u010di\u0173, knyg\u0173 ir atsi\u0161aukim\u0173, be to buvo ve\u017eami tipografiniai \u0161riftai\u201c<\/p>\n

Apie A. Sulkevi\u010diaus nuopelnus Lietuvos nepriklausomyb\u0117s reikalui savo
prisimininmuose taip pat ra\u0161o Lietuvos prezidentas K. Grinius: tarnaudamas Kybart\u0173 muitin\u0117je i\u0161 Rytpr\u016bsi\u0173 per sien\u0105 \u012f Lietuv\u0105 jis praleisdav\u0119s carin\u0117s vald\u017eios u\u017edraust\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 spaud\u0105.<\/p>\n

1900 m. A. Sulkevi\u010dius buvo are\u0161tuotas, ta\u010diau nepavykus \u012frodyti kalt\u0117s paleistas \u012f laisv\u0119. Tais pat metais tur\u0117jo apleisti darb\u0105 muitin\u0117je. Po to kelet\u0105 met\u0173 praleido Kijeve, savo bute spausdindamas laisv\u0117s s\u0105j\u016bd\u017eio literat\u016br\u0105. Tais pa\u010diais metais jis atve\u017e\u0117 \u012f Krokuv\u0105 ir sumontavo pirm\u0105 spaustuv\u0119, kurioje buvo spausdinamas laikra\u0161tis \u201eRabotnik\u201c (Darbininkas). V\u0117liau \u0161i pogrindin\u0117 tipografija apkeliavo daugel\u012f Lenkijos miest\u0173 ir miesteli\u0173. Buvo vienas aktyviausi\u0173 1905 m. revoliucijos dalyvi\u0173 Lenkijos teritorijoje.<\/p>\n

1892 m. lapkri\u010dio 21 d. kartu su II Proletariato veik\u0117j\u0173 grupe dalyvavo
Lenkijos socialist\u0173 suva\u017eiavime, kuriame buvo \u012fkurta Lenkijos socialist\u0173 partija \u2013 P.P.S (Polska partia socjalistyczna). Nuo partijos \u012fsik\u016brimo A. Sulkevi\u010dius tapo jos aktyviu nariu. 1893 m. prad\u0117jo tampriai bendradarbiauti su J. Pilsudskiu. \u0160is bendradarbiavimas, peraug\u0119s \u012f draugyst\u0119, truko iki A. Sulkevi\u010diaus mirties. 1900 m. kartu su bendra\u017eygiais jis pad\u0117jo J. Pilsudskiui pab\u0117gti i\u0161 Peterburgo \u0160v.Mikalojaus Stebukladario ligonin\u0117s. Nuo 1901 m. A. Sulkevi\u010dius vadovavo visai P.P.S. techninei bazei. Buvo renkamas \u012f partijos vadovyb\u0119. Po 1905 m. pablog\u0117jus sveikatai A. Sulkevi\u010dius gyd\u0117si Krokuvoje ir Zakopan\u0117je.<\/p>\n

Kai 1906 m. Vienoje vykusiame suva\u017eiavime Lenkijos socialist\u0173 partija
skilo, A. Sulkevi\u010dius per\u0117jo \u012f de\u0161in\u012fj\u012f Revoliucin\u012f jos sparn\u0105, kovojus\u012f u\u017e Lenkijos nepriklausomyb\u0119.\u00a0<\/p>\n

Prasid\u0117jus Pirm\u0105jam pasauliniam karui, A. Sulkevi\u010dius kartu su bendra\u017eygiais, Lodz\u0117je \u012fk\u016br\u0117 Lenkijos Tautos organizacij\u0105 (Polska Organizacja Narodowa). 1915 m. u\u017e nepriklausomyb\u0117s veikl\u0105 Var\u0161uvoje vokie\u010di\u0173 buvo are\u0161tuotas, bet greitai paleistas.<\/p>\n

Tais pat metais A. Sulkevi\u010dius savanoriu \u012fstojo \u012f I Legion\u0173 Brigados 5
p\u0117stinink\u0173 pulk\u0105. Nepaisydamas daugkartini\u0173 bendra\u017eygi\u0173 pra\u0161ym\u0173 pasilikti intendant\u016broje, i\u0161vyko \u012f front\u0105. 1916 m. rugs\u0117jo 18 d. \u017euvo ties Sitovi\u010domis Voluin\u0117je, teikdamas pagalb\u0105 su\u017eeistam draugui papulkininkiui A. Kocui. Buvo ved\u0119s Jadvyg\u0105 Balick\u0105, su kuria susilauk\u0117 trij\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n

1933 m. grup\u0117 Vilniaus totori\u0173 \u012fk\u016br\u0117 komitet\u0105 A. Sulkevi\u010diaus palaikams
perkelti \u012f Vilniaus musulmon\u0173 kapines. \u0160iai id\u0117jai pritar\u0117 Lenkijos vyriausyb\u0117, kuri pasi\u016bl\u0117 juos perlaidoti Povonzk\u0173 kapin\u0117se Var\u0161uvoje. Palaik\u0173 perk\u0117limo darbai u\u017etruko, nes buvo sunku identifikuoti A. Sulkevi\u010diaus kap\u0105 legionieri\u0173 kapin\u0117se Kovelio paviete Voluin\u0117je. Tik 1935 m. lapkri\u010dio 6 d. A. Sulkevi\u010diaus palaikai lydimi garb\u0117s sargybos pajud\u0117jo link Var\u0161uvos. I\u0161kilmingos A. Sulkevi\u010diaus laidotuv\u0117s \u012fvyko 1935 m. lapkri\u010dio 8 d. \u012e pakutin\u0119 kelion\u0119 j\u012f palyd\u0117jo totori\u0173 bendruomen\u0117s atstovai, vadovaujami muftijaus dr. Jok\u016bbo \u0160inkevi\u010diaus. Laidotuv\u0117se dalyvavo Lenkijos vyriausyb\u0117s, Seimo ir Senato, kariuomen\u0117s bei visuomen\u0117s atstovai. A. Sulkevi\u010diaus palaikai buvo garbingai perlaidoti Var\u0161uvos Povonzk\u0173 kapin\u0117se, specialiai \u012frengtame mauzoliejuje.<\/p>\n

Po mirties A. Sulkevi\u010dius buvo apdovanotas \u201eVirtuti Militari\u201c kry\u017eiumi.<\/p>\n

Apie A. Sulkevi\u010di\u0173 para\u0161yta daug istorin\u0117s bei gro\u017ein\u0117s literat\u016bros. Apie j\u012f ra\u0161\u0117 Teodoras Chmelevskis, Vaclavas Lapinskis, Janas Nivinskis, Gustavas
Olechovskis, Stefanas \u017deromskis ir kiti.<\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gim\u0117 1867 m. gruod\u017eio 8 d. Totori\u0173 Skersabaliuose Kalvarijos paviete, Augustavo gubernijoje, Aleksandro ir Rozalijos Sulkevi\u010di\u0173 \u0161eimoje. Priklaus\u0117 senai totori\u0173 bajor\u0173 giminei. T\u0117vas, buv\u0119s Rusijos kariuomen\u0117s karininkas, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 su \u0161eima persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Stambul\u0105, kur mir\u0117 apie 1877 m. Po trij\u0173 met\u0173 motina su s\u016bnumi Aleksandru sugr\u012f\u017eo \u012f Lenkij\u0105 ir apsistojo Suvalkuose. 1881 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":137,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"page-text.php","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3819"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3819"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3819\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3820,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3819\/revisions\/3820"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3819"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}