{"id":3535,"date":"2022-11-12T19:06:52","date_gmt":"2022-11-12T21:06:52","guid":{"rendered":"http:\/\/ltim.lt\/?page_id=3535"},"modified":"2022-11-12T19:07:21","modified_gmt":"2022-11-12T21:07:21","slug":"kunigaikstis-vytautas-totoriu-globejas-lietuvoje","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/ltim.lt\/en\/galerija\/bendra-istorija\/kunigaikstis-vytautas-totoriu-globejas-lietuvoje\/","title":{"rendered":"Kunigaik\u0161tis Vytautas – totori\u0173 glob\u0117jas Lietuvoje"},"content":{"rendered":"\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t<\/i>\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n

Kai Aukso Ordos chanai susipyko ir susiskald\u0117, chanas Tochtami\u0161as (Tegtemas) tapo vieninteliu ordos chanu Ryt\u0173 Europos \u0161iaurin\u0117je dalyje. Lietuva palaik\u0117 glaudus ry\u0161ius su juo ir kartu grobdavo kaimynines \u017eemes. U\u017e bendradarbiavim\u0105 ir param\u0105 u\u017ekariaujant\u00a0 Rusios kunigaik\u0161\u010di\u0173 \u017eemes Lenkijos karaliui Jogailai 1393 m. jis \u012fteik\u0117 jarlyk\u0105 valdyti Rusios kunigaik\u0161\u010di\u0173 ir Aukso Ordos u\u017ekariautas \u017eemes. Sustiprin\u0119s savo karines paj\u0117gas chanas Tochtami\u0161as nor\u0117jo tapti Aukso Ordos valdovu ir nuversti Tamerlan\u0105, bet 1395 m. nugal\u0117ti nepavyko ir teko b\u0117gti. Po keletas met\u0173 gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 ir pasipra\u0161\u0117 prieglobs\u010dio. Lietuvos Didysis kunigaik\u0161tis Vytautas pasi\u016bl\u0117 jam atgauti Aukso Ordos chano sost\u0105 i\u0161 chano Tamerlano, mainais u\u017e tai pad\u0117ti jam atkovoti Rusios pietvakari\u0173 \u017eemes ir Podol\u0119.<\/p>\n

1397-1398 m. Lietuvos Didysis kunigaik\u0161tis Vytautas su chanu Tochtami\u0161u organizavo kelis \u017eygius \u012f pietus. Dono-Azovo step\u0117se \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Nogaj\u0173 Ordos valdas ir surinko daug nogaj\u0173 kari\u0173 savo tarnybai. V\u0117liau patrauk\u0117 \u012f Krym\u0105 sutramd\u0117 anks\u010diau Tochtami\u0161ui nepaklusnius, o dabar chanui Timur-Kutlugui ir emirui Edygui i\u0161tikimus vietos didikus. Krymo pusiasalyje kunigaik\u0161tis Vytautas papild\u0117 savo vilkstin\u0119 vietos totoriais ir karaimais. J. Dlugo\u0161o metra\u0161tyje minima, kad einan\u010dio karavano dydis siek\u0117 daug t\u016bkstan\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 rang\u0173 kari\u0173, ginkl\u0173, arkli\u0173, kinkini\u0173 \u0161eim\u0173 su moterimis ir vaikais. Ka\u017ekok\u012f kiek\u012f nogaj\u0173 atidav\u0117 Lenkijos karaliui Jogailai, dal\u012f paliko dabartin\u0117je Baltarusijoje, likusius apgyvendino netoli Trak\u0173 ir Vilniaus – Vok\u0117s upelio pakrant\u0117se. Atve\u017etus i\u0161 Krymo karaimus \u012fkurdino Trakuose, o Krymo totorius \u2013 Lenkijos ir Lietuvos valdov\u0173 \u017eem\u0117se. Taip atsirado pirmosios totori\u0173 gyvenviet\u0117s LDK, kuri\u0173 dalis i\u0161liko dabartin\u0117se Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos valstyb\u0117se.<\/p>\n

Po Vytauto ir Tochtami\u0161o s\u0117kmingo \u017eygio pietuose naujas Aukso Ordos chanas Timur-Kutlugas pareikalavo Vytauto i\u0161duoti Tochtami\u0161\u0105 ir sudaryti taik\u0105. Jis atsisak\u0117 ir prad\u0117jo ruo\u0161tis karui, kuris \u012fvyko 1399 m. rugpj\u016b\u010dio 12 d. netoli Kijevo prie Dniepro up\u0117s Varsklos <\/strong>upelio. M\u016b\u0161yje susikov\u0117 sutelkta kariuomen\u0117 i\u0161 Lenkijos, Lietuvos, Vokie\u010di\u0173 kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino ir Tochtami\u0161o totori\u0173 b\u016brys prie\u0161 Aukso Ordos emiro Edigos armij\u0105. M\u016b\u0161io prad\u017eioje persvar\u0105 tur\u0117jo LDK kariai ir s\u0105jungininkai, bet kai prisijung\u0117 chano Timur-Kutlugo pagrindin\u0117s paj\u0117gos Vytauto s\u0105junginink\u0173 kariuomen\u0117 buvo sutriu\u0161kinta. Vytautui saugiai pasitraukti i\u0161 m\u016b\u0161io lauko pad\u0117jo Mamajaus totori\u0173-kazok\u0173 palikuonis. Kare \u017euvo daug dr\u0105si\u0173 s\u0105junginink\u0173 kari\u0173 ir 20 karo vad\u0173. Kare \u017euvo Lietuvos kunigaik\u0161\u010dio Algirdo du s\u016bn\u016bs: Polocko kunigaik\u0161tis Andrius ir Briansko kunigaik\u0161tis Dmitrijus bei daug Tochtami\u0161o kari\u0173. Istorik\u0173 vertinimu tas pralaim\u0117jimas pristabd\u0117 LDK pl\u0117tr\u0105 \u012f pietines \u017eemes ir Juodosios j\u016bros link.<\/p>\n

\u00a0 Europoje \u017einomas Pr\u016bsijos \u017eem\u0117se \u012fvyk\u0119s \u017dalgirio m\u016b\u0161is,<\/strong> kur\u012f kry\u017eiuo\u010diai vadino Tanenbergo kautyn\u0117mis. M\u016b\u0161is \u012fvyko 1410 m. liepos 15 d. tarp Griunfeldo ir Liudviksdorfo kaimeli\u0173 Pr\u016bsijoje, dabar Lenkija. Skaitoma, kad s\u0105junginink\u0173 pus\u0117je buvo apie 20-25 t\u016bkstan\u010di\u0173 kari\u0173 su 50 lenk\u0173 v\u0117liavomis, 40 lietuvi\u0173 ir g\u016bd\u0173 v\u0117liavomis (v\u0117liavoje vir\u0161100 kari\u0173), daug totori\u0173, \u010dek\u0173, pulkas kari\u0173 i\u0161 Smolensko, ka\u017ekiek moldav\u0173. Vokie\u010di\u0173 ordino paj\u0117gos sudar\u0117 apie 15 t\u016bkst. \u0161arvuot\u0173 riteri\u0173 i\u0161 Vakar\u0173 Europos. Tokius skai\u010dius pateikia Lietuvos istorikas A. Bubliauskas (11). Kiti istorikai pateikia didesnius kariaujan\u010di\u0173j\u0173 ir \u017euvusi\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173, vaizduodami didingesnius m\u016b\u0161io vaizdus. Totorius atsiunt\u0117 Aukso Ordos chanas Tim\u016bras papra\u0161ius kunigaik\u0161\u010diui Vytautui. Totori\u0173 b\u016briui vadovavo chano Tochtami\u0161o s\u016bnus D\u017eelal ad-Dinas. \u0160iame m\u016b\u0161yje LDK kariuomen\u0117 su pagalbininkais galutinai sutriu\u0161kino Vokie\u010di\u0173 Kry\u017eiuo\u010di\u0173 Ordin\u0105. Ne veltui, po \u017dagirio karo pralaim\u0117jimo, kry\u017eiuo\u010di\u0173 vadai teisinosi Romos Popie\u017eiui: \u0117jo kariauti su lenkais, o kov\u0117si ir su Azijos totoriais ir pralaim\u0117jo. Po s\u0117kmingo \u017dalgirio m\u016b\u0161io i\u0161 didelio D\u017eelal ad-Dino b\u016brio princ\u0173, riteri\u0173, murz\u0173 ir beg\u0173 dalis liko pas kunigaik\u0161t\u012f Vytaut\u0105<\/strong>, papildydami totori\u0173 kariuomen\u0117s elit\u0105 Lietuvoje. \u00a0<\/p>\n

Silpn\u0117jant Aukso Ordos chan\u0173 galioms Ryt\u0173 Europoje ir kylant neramumams ordos viduje totoriai prad\u0117jo ie\u0161koti politin\u0117s paramos stipresn\u0117se valstyb\u0117se, ank\u0161\u010diau palaikan\u010dius su jais gerus santykius. Tokia buvo Vytauto Lietuva. Aidas apie Vytaut\u0105 kaip karved\u012f, u\u017ekariaut\u0173 \u017eemi\u0173 valdov\u0105 ir totori\u0173 glob\u0117j\u0105 buvo pasiek\u0119s tolimus totori\u0173 ulusus. Jie gird\u0117jo apie \u201ebalto chano Vattad\u201c humani\u0161kum\u0105, kad net paimtus prie\u0161\u0173 belaisvius jis ne \u017eud\u0117, leido gyventi savo \u017eem\u0117se. Be to, i\u0161 savo t\u0117vynaini\u0173 \u017einojo, kad Vytautas totoriams patiki tarnauti savo kariuomen\u0117je, duoda \u017eem\u0117s, leid\u017eia kalb\u0117ti savo kalba, i\u0161pa\u017einti islamo religij\u0105 ir atlikti savo papro\u010dius.<\/p>\n

\u00a0Vytautas, tuo laiku, Lietuvoje jaut\u0117si tvirtu \u0161eimininku: ties\u0117 kelius, stat\u0117 tiltus, tvirtino pilis, k\u016br\u0117 apsauginius postus prie keli\u0173 vedan\u010di\u0173 i\u0161 Vilniaus per Trakus, Puni\u0105 \u012f \u017demaitij\u0105 ir Pr\u016bsij\u0105, i\u0161 kur da\u017enai traukdavo vokie\u010di\u0173 kry\u017eiuo\u010di\u0173 riteriai pulti sostin\u0119. \u0160i\u0173 keli\u0173 ruo\u017ee ir \u017eiede gal\u0117jo atsirasti totori\u0173 kaim\u0173 Dz\u016bkijoje, Suvalkijoje ir kitur. \u010cia vykstantiems kry\u017eiuo\u010diams buvo pirmos kli\u016btys kelyje, i\u0161 \u010dia raiteliai ne\u0161\u0117 \u017einias valdovui apie gr\u0119sianti pavoj\u0173. Tod\u0117l \u0161i\u0173 kryp\u010di\u0173 keliai kunigaik\u0161\u010diui Vytautui buvo strategi\u0161kai svarb\u016bs. Jis netolimose apylink\u0117se lank\u0117si, med\u017eiojo ir ils\u0117josi Punios \u017eiemos rezidencijoje (buvein\u0117je) su pirm\u0105ja \u017emona Ona. \u010cia, pas Lietuvos Did\u012fj\u012f kunigak\u0161t\u012f Vytaut\u0105, lank\u0117si kit\u0173 \u017eemi\u0173 kunigaik\u0161\u010diai.<\/p>\n

Lietuvos Didysis kunigaik\u0161tis Vytautas Aukso Ordoje \u012fgavo tok\u012f didel\u012f pasitik\u0117jim\u0105, kad tapo j\u0173 teritorij\u0173 \u0161eimininku. Kai Burgundijos hercogas papra\u0161\u0117 leidimo lankytis Aukso Ordoje jo pasiuntiniui Gilbertui de Lannoy, tai Vytautas i\u0161dav\u0117 leidim\u0105 tiurk\u0173, rus\u0173 ir lotyn\u0173 kalbomis jam keliauti po Aukso Ordos \u017eemes ir par\u016bpino j\u012f lyd\u0117ti savo ginkluot\u0105 apsaug\u0105. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/em><\/p>\n

Totori\u0173 imigracija \u012f Lietuv\u0105 vyko ir po Lietuvos Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto mirties. Po Vytauto mirties tapti Lietuvos karaliumi siek\u0117 Lenkijos karaliaus Jogailos jauniausias brolis \u0160vitrigaila. Tam labai pasiprie\u0161ino Lenkijos karalyst\u0117s bajorija ir dvasininkija. Savo tikslui pasiekti u\u017etarimo ie\u0161kojo pas \u0160v. sosto imperatori\u0173, karin\u0117s paramos pra\u0161\u0117 Livonijos ordino ir Aukso Ordos. \u017dinoma, kad jam pagelb\u0117ti \u012f Lietuv\u0105 atvyko Aukso Ordos kariuomene vadovaujama karved\u017eio Ulug-Achmedo ir r\u0117m\u0117 \u0160vitrigail\u0105 kovose su Lenkijos karalyst\u0117s bajorais. Vyko ilgokas LDK vidaus didik\u0173 karas, kuriame \u0160vitrigaila prie Pabaisko 1435 m. galutinai pralaim\u0117jo. Prad\u017eioje, \u0160vitrigailos siekius i\u0161laisvinti Lietuv\u0105 nuo Lenkijos vasalin\u0117s priklausomyb\u0117s r\u0117m\u0117 \u017dygimantas K\u0119stutaitis. Kai \u0160vitrigala buvo apkaltintas i\u0161davyst\u0117mis ir nei\u0161tikimybe karalystei bei sta\u010diatikyb\u0117s r\u0117mimu, \u017dygimantas atsisak\u0117 j\u012f palaikyti. Tap\u0119s Lietuvos did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu at\u0117m\u0117 i\u0161 jo Lietuvos karalystes pietrytines valdomas \u017eemes ir Ulug-Achmedo totori\u0173 karius. Nuo tada totori\u0173 kariai r\u0117m\u0117 \u017dygimanto kariuomen\u0119 prie\u0161 Maskv\u0105, d\u0117l Rusios \u017eemi\u0173 ir chan\u0105 Chad\u017ei Gir\u0117j\u0173, d\u0117l Krymo chanato sosto. Kai Ulug-Achmedas su b\u016briu kari\u0173 pasitrauk\u0117 i\u0161 Lietuvos dalis totori\u0173 kari\u0173 pasiliko Lietuvoje<\/strong>.<\/p>\n<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kai Aukso Ordos chanai susipyko ir susiskald\u0117, chanas Tochtami\u0161as (Tegtemas) tapo vieninteliu ordos chanu Ryt\u0173 Europos \u0161iaurin\u0117je dalyje. Lietuva palaik\u0117 glaudus ry\u0161ius su juo ir kartu grobdavo kaimynines \u017eemes. U\u017e bendradarbiavim\u0105 ir param\u0105 u\u017ekariaujant\u00a0 Rusios kunigaik\u0161\u010di\u0173 \u017eemes Lenkijos karaliui Jogailai 1393 m. jis \u012fteik\u0117 jarlyk\u0105 valdyti Rusios kunigaik\u0161\u010di\u0173 ir Aukso Ordos u\u017ekariautas \u017eemes. Sustiprin\u0119s savo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":133,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"page-text.php","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3535"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3535"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3535\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3540,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3535\/revisions\/3540"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/133"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3535"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}