{"id":2090,"date":"2022-01-14T09:19:38","date_gmt":"2022-01-14T11:19:38","guid":{"rendered":"http:\/\/ltim.lt\/?page_id=2090"},"modified":"2022-01-14T10:32:30","modified_gmt":"2022-01-14T12:32:30","slug":"kauno-totoriu-paveldas-architektura-ir-teritorijos","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/ltim.lt\/en\/kauno-totoriu-paveldas-architektura-ir-teritorijos\/","title":{"rendered":"Kauno totori\u0173 paveldas. Architekt\u016bra ir teritorijos"},"content":{"rendered":"\n

Straipsnio autorius K. Z. \u0160afranavi\u010dius<\/p>\n

Totori\u0173 gyvenimo Lietuvoje septyni\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 istorija \u2013 tai gra\u017eus pavyzdys, kaip sugyvena skirting\u0173 papro\u010di\u0173 ir religij\u0173 tautos. Gedimino valdymo laikais pirmi totori\u0173 b\u016briai, kaip s\u0105jungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvi\u0173 rengiamuose karo \u017eygiuose.<\/p>\n

\u201eKai visa Europa ginklavosi kalaviju prie\u0161 musulmonus, tuomet i\u0161mintingi Lietuvos valdovai su meile ir svetingumu kviet\u0117si \u012f savo valdas totorius\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 turk\u0173 filologijos profesorius A. Muchlinskis, 1857 m. Sankt Peterburge i\u0161leistoje knygoje \u201eLietuvos totori\u0173 kilm\u0117s ir b\u016bkl\u0117s studija\u201c.<\/p>\n

Pirmieji totoriai Kaune apsigyveno apie 1396\u20131397 metus, ta\u010diau Lietuvoje j\u0173 b\u016bta jau apie 1320 m.<\/p>\n

Kauno raida t\u0119s\u0117si ilgus \u0161imtme\u010dius. Miestas i\u0161gyveno ir pakilimus, ir nuopuolius. Pirmasis m\u016brinis statinys \u2013 pilis. Kunigaik\u0161tis Vytautas Didysis Kauno pakra\u0161tyje, prie kelio \u012f Vilni\u0173, suteik\u0117 totoriams teritorij\u0105 savo gyvenvietei \u012fkurti. Totori\u0173 skai\u010dius n\u0117ra \u017einomas. Totori\u0173 priemiestis \u2013 tai vietov\u0117s pavadinimas, kur\u012f literat\u016broje galima rasti iki 20 a. prad\u017eios. \u0160iuo metu \u2013 tai J. Gruod\u017eio, D. Po\u0161kos ir I. Kanto gatv\u0117s. \u012evairiuose leidiniuose yra minima, kad \u0161v. Gertr\u016bdos ba\u017eny\u010dia yra \u0161alia Totori\u0173 priemies\u010dio.<\/p>\n

Viduram\u017eius menan\u010dius ra\u0161ytin\u0117s med\u017eiagos apie totori\u0173 gyvenim\u0105 Kaune ma\u017eai. Lietuvi\u0173 visuotin\u0117je enciklopedijoje pa\u017eymima, kad Did\u017eiosios ordos totori\u0173 chanas, Tochtamy\u0161o vaikaitis, Sejidas Achmatas buvo \u012fkalintas Kaune ir \u010dia mir\u0117 1455 m. Jis prie Kijevo tarpusavio kovose pralaim\u0117jo Chadzi-Gir\u0117jui ir pateko \u012f nelaisv\u0119. Chanas buvo perduotas LDK ir Kazimero Jogailai\u010dio \u012fsakymu kalintas Lvove, Vilniuje, Kaune.<\/p>\n

Chanas \u0160ach Achmatas taip pat buvo kalinamas Kaune (1502\u20131523 m. ).<\/p>\n

Chanai grei\u010diausiai gyveno Kauno pilyje.<\/p>\n

Turtinga Kauno praeitis, \u012fvairi\u0173 stili\u0173 architekt\u016bra nuo seno trauk\u0117 tyrin\u0117toj\u0173 d\u0117mes\u012f. Miesto panoram\u0105 XVII a. prad\u017eioje i\u0161rai\u017e\u0117 dailininkas T. Makovskis. Kauno vaizdas matyti i\u0161 piet\u0173 pus\u0117s. Teritorija, kuri\u0105 vaizdavo dailininkas, baigiasi Totori\u0173 priemies\u010diu. Tuo metu miestas su priemies\u010diu jau tur\u0117jo jungt\u012f ir sudar\u0117 vien\u0105 architekt\u016brin\u012f kompleks\u0105. Miesto rytin\u0117je dalyje matyti \u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dia, kuri buvo \u0161alia dabartin\u0117s I. Kanto gatv\u0117s.\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Krasos gatv\u0117 (1921 – 1930 m.). Atvirukas i\u0161 priva\u010dios kolekcijos.<\/span><\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kauno miesto gynybin\u0117s sienos liku\u010diai, 2020 m. Nuotraukos autorius Paulius Bakanauskas.<\/em><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Puod\u017ei\u0173 gatv\u0117 Nr. 8 (Gardino g.), 2020 m. Tuhan-Baranausk\u0173 \u0161eimos gyvenamas namas. Nuotraukos autorius Paulius Bakanauskas.<\/em><\/p>\n

Priemies\u010dio pastatai buvo mediniai. Daugelis gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 galu buvo orientuoti \u012f krantin\u0119. Tai viduram\u017eiams b\u016bdingas vaizdas.<\/p>\n

Totori\u0173 priemiestis, kaip ir visas miestas, nukent\u0117jo nuo gaisr\u0173, kurie \u012fvyko prie\u0161 pat 1655\u20131660 m. kar\u0105. 1655 m. Kaunas buvo u\u017eimtas Rusijos kariuomen\u0117s, sugriautas, apipl\u0117\u0161tas ir sudegintas.<\/p>\n

Nukent\u0117jusiam per kar\u0105 Kaunui pad\u0117ti 1665 ir 1676 m. atnaujintos ir i\u0161pl\u0117stos Magdeburgo teis\u0117s. Atstatant miest\u0105 susir\u016bpinta jo apsauga. XVII a. septintajame de\u0161imtmetyje rytiniame pakra\u0161tyje sustiprinta XVII a. pirmoje pus\u0117je buvusi i\u0161 m\u016bro ir med\u017eio pastatyta siena. Kai kur vietoj sienos supilti \u017eemi\u0173 pylimai. Sienoje buvo m\u016brini\u0173 bok\u0161t\u0173 ir vart\u0173. Vilniaus vartai buvo Did\u017eiosios Vilniaus gatv\u0117s gale, ma\u017edaug ties Centrin\u0117 gaisrine. Totori\u0173 \u2013 kitos Vilniaus kelio at\u0161akos, \u0117jusios \u0160v. Gertr\u016bdos gatve, gale. \u0160iauriniame miesto pakra\u0161tyje buvo pastatyti Panerio vartai. Apytikr\u0117 vieta \u2013 prie dabartinio tilto. Visi \u0161ie vartai minimi XVII a. prad\u017eios ar pirmosios pus\u0117s istorijos \u0161altiniuose. Galima manyti, kad jie tuo laiku tur\u0117jo miesto ribo\u017eenkli\u0173, o ne gynybin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n

Totoriai vartus, esan\u010dius prie Totori\u0173 priemies\u010dio, pri\u017ei\u016br\u0117jo ir saugojo. Tai buvo vienas i\u0161 \u012fva\u017eiavim\u0173 \u012f miest\u0105.<\/p>\n

Architekt\u016bros ir urbanistikos tyrim\u0173 centras i\u0161samiai apra\u0161\u0117 Kauno miesto gynybin\u0119 sien\u0105 ir Totori\u0173 vartus.<\/p>\n

Ank\u0161\u010diausiai apie miesto gynybin\u0119 sien\u0105 ra\u0161\u0117 A.Raulinaitis (1964 m.), tuomet teig\u0119s, kad buv\u0119 net trys m\u016brin\u0117s gynybin\u0117s sienos statybos etapai. V\u0117liau pateikta i\u0161samesn\u0117, architekt\u016bros ir archeologijos tyrimais argumentuota D. Zareckien\u0117s nuomon\u0117. Kauno gynybin\u0117s sienos kompleksas sudarytas i\u0161 m\u016brin\u0117s ir medin\u0117s sienos, m\u016brini\u0173 bok\u0161t\u0173 sienos ties pos\u016bkiais bei \u017eem\u0117s pylim\u0173 ir griovi\u0173. Archeologiniai tyrimai atlikti 1965 m. ir 1982 m.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Atvirlai\u0161kis, si\u0173stas i\u0161 Vilniaus poniai Stanislawa Czerwinska, kuri gyveno adresu: Kaunas, Totori\u0173 g. Kalin\u0173 namas (\u041a\u043e\u0432\u043d\u043e, \u0422\u0430\u0442\u0430\u0440\u0441\u043a\u0430\u044f \u0443\u043b. \u0434\u043e\u043c \u041a\u0430\u043b\u0438\u043d\u044b). 1904 m. namai netur\u0117jo numeri\u0173, bet buvo gatvi\u0173 pavadinimai. Ra\u0161yta lenk\u0173 ir rus\u0173 kalbomis. (I\u0161 priva\u010dios kolekcijos).<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kita atvirlai\u0161kio pus\u0117 Dovydo Kalinos ra\u0161yta lenk\u0173 kalba<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Istoriniuose \u0161altiniuose Kauno miesto siena minima 1666 m. Kad ji buvo statoma, matyti i\u0161 1668 m. potvarki\u0173, kuriais muit\u0173 ir mokes\u010di\u0173 l\u0117\u0161os buvo skiriamos miesto sienai. Istoriniuose Kauno miesto planuose XVIII a. pabaigoje gynybin\u0117 siena vaizduojama su \u012ftvirtinimais. Detaliausiai ji pavaizduota 1774 m. plane. \u010cia pateiktas ir gynybinio pylimo su grioviu profilis. Sud\u0117tin\u0119 dal\u012f sudar\u0117 ir bastionai Totori\u0173 gatv\u0117s prie Totori\u0173 vart\u0173 gale.<\/p>\n

Prie svarbiausi\u0173 miesto keli\u0173 buvo statomi vart\u0173 bok\u0161tai. 1607 m. pamin\u0117ti miesto vartai, stov\u0117j\u0119 prie Neries up\u0117s, prie kelio \u012f Vilni\u0173. Tai Vilniaus ir Totori\u0173 vartai (minima, kad abu vart\u0173 bok\u0161tai stov\u0117j\u0119 Skavuose, \u2013 tai miesto \u017eem\u0117 iki Girstupio upelio). 1666 m. minimas miesto bok\u0161tas prie\u0161ais Totori\u0173 gatv\u0119. Manoma, kad tai iki dabar stovintis bok\u0161tas. Jis yra Muzikinio teatro sodelio vakariniame pakra\u0161tyje. \u0160iuo metu bok\u0161te yra \u012frengtas restoranas.<\/p>\n

Manoma, kad siena tvarkyta ir po karo su Maskva. XVIII a. pabaigoje \u012ftvirtinimus \u0117m\u0117si tvarkyti Rusijos kariuomen\u0117s \u012fgula. \u0160io laikotarpio \u012ftvirtinimai rekonstruoti pagal 1774 m. plan\u0105.<\/p>\n

Archeologiniai tyrimai atskleid\u0117, kad bok\u0161to gynybin\u0117s sienos ir vart\u0173 pamatas \u012frengti tuo pa\u010diu metu. Pamatai buvo \u012fgilinti tik iki 0,8\u20130,9 m. nuo tuometinio pavir\u0161iaus. Bok\u0161t\u0173 sien\u0173 storis 0,84 m., vir\u0161uje 0,7 m. Gynybin\u0117s sienos pamatams buvo i\u0161kasta 1,2\u20131,3 m. plo\u010dio ir 0,7 m. gylio tran\u0161\u0117ja, pamatai kloti tran\u0161\u0117joje. Ant pamat\u0173 pastatyta 0,85\u20130,89 m. storio gynybin\u0117 siena, sum\u016bryta i\u0161 plyt\u0173. Plytos nevienodo dyd\u017eio, su i\u0161ilgin\u0117mis braukomis \u0161onuose. D. Zareckien\u0117 nustat\u0117, kad siena buvo 5,3 m. auk\u0161\u010dio.<\/p>\n

Archeologini\u0173 tyrimu metu nustatytas Totori\u0173 vart\u0173 pamato dydis. Tai 6,08 m. plo\u010dio ir 4,8 m. ilgio keturkampio plano pamatas. Vart\u0173 prava\u017eiavimas buvo 2,76 m. plo\u010dio, o sienos iki 1,5 m. storio.<\/p>\n

I\u0161 pamat\u0173 dyd\u017eio ir \u012fgilinimo galima sp\u0117ti, jog b\u016bta ne \u017eemesnio kaip 2\u20133 auk\u0161t\u0173 bok\u0161to, kuris dengtas plok\u0161tin\u0117mis \u010derp\u0117mis \u2013 aplink bok\u0161t\u0105 rasta daug j\u0173 gabal\u0173. Vart\u0173 bok\u0161tas statytas tuo pa\u010diu metu kaip ir kitos sienos dalys, o nugriautas apie 1774\u20131795 m. \u0160iuo metu Totori\u0173 vart\u0173 vieta yra pa\u017eym\u0117ta grindinyje. \u0160i\u0105 viet\u0105 2021 m. planuojama pa\u017eenklinti paminkline lenta.<\/p>\n

Totori\u0173 vart\u0173 atsiradim\u0105 paai\u0161kina 1625 m. Kauno miestie\u010di\u0173 pra\u0161ymas etmonui kunigaik\u0161\u010diui Kristupui Radvilai. Miestie\u010diai skund\u0117si, kad negali susitaikyti su tuo, kad pl\u0117\u0161ikai, susirink\u0119 dideliais b\u016briais, nuolat u\u017epuldin\u0117ja Kaun\u0105.<\/p>\n

1655 m. privilegija karalius Jonas Kazimeras nurod\u0117 Kauno miestie\u010diams aptverti miest\u0105 m\u016bro sienomis. I\u0161likusios miesto sienos bok\u0161to liekanos, kurios yra \u0161alia buvusi\u0173 Totori\u0173 vart\u0173, pripa\u017eintos respublikin\u0117s reik\u0161m\u0117s architekt\u016bros paminklu.\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kauno me\u010det\u0117, grafika, popierius, 200×300, autorius Eugenijus Lugovojus, 2012 m.<\/em><\/p>\n

\"\"<\/em><\/p>\n

1837(47) m. Kauno miesto plano i\u0161trauka<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Be Totori\u0173 vart\u0173, kurie ribojosi su Totori\u0173 priemies\u010diu, daugiau tikslios informacijos apie tuo laiku stov\u0117jusius pastatus nei\u0161liko.<\/p>\n

\u0160iaur\u0117s karo metu 1701\u20131707 m. miestas ir priemiestis v\u0117l buvo sudegintas ir sugriautas, o 1708 m. nusiaubtas bado ir maro. Be to, per 1715 m. pavasario potvyn\u012f buvo nune\u0161ta ir sugriauta pakra\u0161\u010diuose nema\u017eai medini\u0173 nam\u0173. V\u0117liau, t. y. 1732 m., didelis gaisras v\u0117l sunaikino daugel\u012f per kar\u0105 i\u0161likusi\u0173 ir po karo suremontuot\u0173 ar atstatyt\u0173 pastat\u0173.<\/p>\n

Kauno mieste bei totori\u0173 priemiestyje 1790 m. buvo 301 sodyba, bet tik 24 m\u016briniai namai. Totori\u0173 priemiestyje, tik\u0117tina, buvo tik mediniai pastatai.<\/p>\n

1795 m. po tre\u010diojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Kaunas tapo apskrities centru. Miestas neteko dalies savo \u017eemi\u0173 ir liko carin\u0117s Rusijos pasienio dalimi. Miest\u0105 v\u0117l siaub\u0117 gaisras. Kauno me\u010det\u0117 buvo pastatyta apie 1740\u20131750 metus. Viena i\u0161 versij\u0173, kad me\u010det\u0117s pastatas sudeg\u0117 apie 1795 m. Vokie\u010di\u0173 vald\u017eios 1916 m. leistame laikra\u0161tyje \u201eKauno laikra\u0161tis\u201c (\u201eKownoer Zeitung\u201c) pateikiama informacija, kad Napoleono kariai sudegino me\u010det\u0119 1812 m. Ji stov\u0117jo ant Nemuno kranto toje vietoje, kur atsiremia Totori\u0173 gatv\u0117. Totoriai kreip\u0117si \u012f miesto vald\u017ei\u0105 su pra\u0161ymu pad\u0117ti atstatyti maldos namus. Miestas d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stygiaus pad\u0117ti negal\u0117jo. Sudegusios me\u010det\u0117s tiksli vieta n\u0117ra \u017einoma.\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Totori\u0173 kapin\u0117s XIX a. viduryje, pa\u017eym\u0117tos Kauno Naujamies\u010dio plane 1854 m. Semosios Totori\u0173 kapin\u0117s buvo kvadrante tarp dabartinio Karaliaus Mindaugo pr. ir Daukanto, K\u0119stu\u010dio bei A. Mickevi\u010diaus gatvi\u0173.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Musulmon\u0173 kapin\u0117s buvo Skavuose (dabar tai tarp A. Mickevi\u010diaus ir S. Daukanto gatvi\u0173). Tiksli\u0105 viet\u0105 galima rasti Kauno miesto plane, kuris buvo sudarytas 1837(47) m. Planas sudarytas Kauno apskrities matininko Pa\u0161kovskio, atliekant miesto inventorizacij\u0105. Plane pateikiama smulki eksplikacija. Jame 393 numeriu yra pa\u017eym\u0117tos totori\u0173 kapin\u0117s. Tai pagrindin\u0117 ikonografija lokalizuojant sen\u0173j\u0173 totori\u0173 kapini\u0173 viet\u0105. Kitas miesto planas su pa\u017eym\u0117tomis totori\u0173 kapin\u0117mis datuojamas 1854 m. Jame \u0161ios kapin\u0117s pa\u017eym\u0117tos Nr. 16. Kapin\u0117s u\u017edarytos.<\/p>\n

XIX a. \u0161i teritorija buvo u\u017epilta ma\u017edaug penki\u0173 metr\u0173 \u017eem\u0117s sluoksniu pagal dabartin\u012f grindinio lyg\u012f. \u0160i vieta kaip kapin\u0117s Kult\u016bros vertybi\u0173 registre nepa\u017eym\u0117ta, archeologinis sluoksnis nesaugomas.<\/p>\n

1843 m. Kaunas tapo gubernijos centru. 1847 m. patvirtintas jo pl\u0117tot\u0117s projektas. Planuotoji 432 ha teritorija ap\u0117m\u0117 miesto dal\u012f su buvusiu Totori\u0173 priemies\u010diu iki Girstupio upelio \u017eio\u010di\u0173. Totori\u0173 priemiestis tapo Naujamies\u010dio dalimi. \u0160alia, miesto sode, 1892 m. pastatytas teatras.<\/p>\n

Didel\u0117s reik\u0161m\u0117s tolesnei miesto ir totori\u0173 bendruomen\u0117s raidai tur\u0117jo ta aplinkyb\u0117, kad Kaunas 1879 m. buvo paskelbtas Rusijos pasienio tvirtove. Iki Pirmojo pasaulinio karo Naujamiestis buvo perstatin\u0117jamas ir formuojamas. Tuo metu atsirado gatvi\u0173 pavadinimai \u2013 Did\u017eioji totori\u0173 ir Ma\u017eoji totori\u0173. \u0160iose gatv\u0117se medinius pastatus jau keit\u0117 m\u016briniai. XX a. prad\u017eioje spausdintoje atvirut\u0117je vaizde nuo piet\u0173 (Nemuno) matyti dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 mediniai pastatai.<\/p>\n

Carin\u0117s Rusijos armijoje tarnavo totoriai, kuri\u0173 dalis buvo perkelta \u012f Kauno tvirtov\u0119.<\/p>\n

XIX a. prad\u017eioje, apie 1814 m., i\u0161 apskrities bajor\u0173 vadovo sudaryto s\u0105ra\u0161o matyti, kad Kaune gyveno Dzejanavi\u010di\u0173, Elja\u0161evi\u010di\u0173, Gembicki\u0173, Ilja\u0161evi\u010di\u0173, Kalin\u0173, Mickevi\u010di\u0173, Smolski\u0173 \u0161eimos. I\u0161 viso 34 vyrai. Totori\u0173 kolonijos didesniuose miestuose buvo apra\u0161ytos revizijos metu. Kaune buvo 11 nam\u0173 (61 \u017emogus).<\/p>\n

Ma\u017eosios totori\u0173 (dabar D. Po\u0161kos) gatv\u0117je \u0161iuo metu stovi Dovydo Kalinos statytas m\u016brinis pastatas. Archyvuose randami dokumentai patvirtina, kad Kalin\u0173 \u0161eima \u0161\u012f pastat\u0105 vald\u0117 iki 1944 m.\u00a0<\/p>\n

Did\u017eioji totori\u0173 gatv\u0117 1916 m. buvo vadinama Grosse Tataren Strasse, 1918 m. \u2013 Did\u017ei\u0105ja totori\u0173 gatve, o 1920 m. \u2013 Krasos gatve.\u00a0<\/p>\n

Totori\u0173 priemies\u010dio teritorijoje dar ir dabar yra totori\u0173 kilm\u0117s gyventoj\u0173 \u2013
tai Asanavi\u010di\u0173, Vil\u010dinsk\u0173, Bogdanavi\u010di\u0173 \u0161eimos.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

1921 m. baland\u017eio 21 d. lai\u0161kas i\u0161si\u0173stas i\u0161 Kauno, Did\u017eiosios Totori\u0173 g. Nr. 14 (Kowno, Gr. Tataren str. Nr. 14) \u012f Leipcig\u0105. I\u0161 priva\u010dios kolekcijos.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Naujamiestyje apie 1850 m. buvo \u012fsteigtos Karmelit\u0173 kapin\u0117s. \u0160i\u0173 kapini\u0173 \u0161iaurin\u0117je dalyje 1 ha \u017eem\u0117s sklypas buvo skirtas musulmon\u0173 kapin\u0117ms. Toje teritorijoje 1906 m. buvo pastatyta ir medin\u0117 me\u010det\u0117. Me\u010det\u0117s statybos mecenatas totori\u0173 kilm\u0117s Kauno miesto gyventojas Aleksandras Iljasevi\u010dius.<\/p>\n

Pastatas buvo medinis, nuda\u017eytas m\u0117lyna spalva. Statiniui nebuvo b\u016bdingos jokios i\u0161skirtin\u0117s formos. Jo matmenys 10 m. ilgio ir 8 m. plo\u010dio. Minareto (Mineteto) nebuvo. Stogo fronton\u0105 puo\u0161\u0117 ma\u017eas bok\u0161telis. Taip pat nebuvo \u012fprasto prie\u0161kiemio, bet pasitikdavo 2 metr\u0173 plo\u010dio tvora aptvertas sodelis prie\u0161ais dvejas duris su pritvirtinta atminimo lenta fundatoriui ir musulmon\u0173 maldos \u017eod\u017eiais (La il lahe, il lei labu, Mohamed re su fui lahu; Alachas yra, Alachas ir jo prana\u0161as Mahometas) papuo\u0161tas \u012f\u0117jimas. Kairiosios durys ved\u0117 \u012f auk\u0161t\u0105, vos 2,5 kv. m. dyd\u017eio kvadrato formos su nedideliu langeliu ap\u0161viest\u0105 ir su pagrindine dalimi sujungt\u0105 patalp\u0105 moterims pasimelsti. De\u0161iniosios durys ved\u0117 \u012f pagrindin\u0119 me\u010det\u0117s patalp\u0105, i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 ap\u0161viest\u0105 langais. Ant lenteli\u0173 sura\u0161yti Dievo vardai, Prana\u0161o ir daug Korano citat\u0173. Grindys i\u0161klotos kilimais.<\/p>\n

Pagrindin\u0117 Dievo nam\u0173 a\u0161is, kaip ir vis\u0173 me\u010de\u010di\u0173, nukreipta \u012f Mek\u0105. Pastatas nugriautas 1930 m.\u00a0<\/p>\n

Teritorijoje buvo pastatyti parapijos namai su keturiais butais ir keli \u016bkin\u0119 paskirt\u012f turintys pastatai. Statiniai d\u0117l avarin\u0117s b\u016bkl\u0117s buvo nugriauti iki 1940 m.<\/p>\n

M\u016brin\u0117 totori\u0173 me\u010det\u0117 pastatyta 1930\u20131933 m.. Projekto autoriai architektai V. Michnevi\u010dius ir A. Netyksa. Projekto vir\u0161uje kair\u0117je pus\u0117je para\u0161ytas pirmas me\u010det\u0117s pavadinimas: \u201eKauno me\u010det\u0117s Lietuvos Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto vardo\u201c projektas. M\u016brin\u0117 me\u010det\u0117 buvo pastatyta Kauno totori\u0173 draugijos iniciatyva. Pastatas sum\u016brytas i\u0161 tu\u0161\u010diaviduri\u0173 betono blokeli\u0173, viduje ir i\u0161or\u0117je sienos tinkuotos. Perdang\u0105 laiko metalin\u0117s sijos. Pertvaros medin\u0117s, stogas dengtas skarda. Did\u017eioji kupolo konstrukcija dviguba kiautin\u0117. Pastatas nedidelis, grak\u0161\u010di\u0173 proporcij\u0173. Me\u010det\u0117s vidus buvo dekoruotas ornamentine tapyba, langai inkrustuoti \u012fvairiaspalviu stiklu, portalo durys puo\u0161tos a\u0161tuoniakampio motyvais.<\/p>\n

Pokario metais pastatas tur\u0117jo \u016bkin\u0119 paskirt\u012f. 1972\u20131973 m. kapitaliai suremontuotas pagal architekto Z. Dargio projekt\u0105. I\u0161 pietin\u0117s pus\u0117s pristatyta atvira gel\u017ebetonin\u0117 galerija. Pastatas buvo remontuotas. 1991 m. Kauno miesto mero sprendimu me\u010det\u0117 gr\u0105\u017einta Lietuvos totori\u0173 musulmon\u0173 sunit\u0173 bendruomenei. Pastatas buvo kelet\u0105 kart\u0173 remontuotas. 2019\u20131920 m. me\u010det\u0117s pastatas v\u0117l remontuotas.<\/p>\n

Kapini\u0173 teritorija buvo prad\u0117ta naudoti apie 1850 m. Paskutinis totorius Motiejus Tuhan Baranauskas palaidotas 1946 m.. Kapin\u0117se buvo palaiduoti \u0161ie totoriai musulmonai: Iljasevi\u010di\u0173 \u0161eimos nariai, karys Mikalmanavi\u010dius, pulkininkas J. Kalina, pulkininkas D. Kalina, 1941 m. bir\u017eelio sukilimo dalyvis A. (Aleksandras) Tuhan Baranauskas, Asanavi\u010di\u0173 \u0161eimos nariai ir kiti. Musulmon\u0173 kapin\u0117s buvo aptvertos medine, o v\u0117liau 1932 m. m\u016brine tvora. Kapin\u0117s panaikintos 1958 m.. Apie palaik\u0173 perlaidojim\u0105 duomen\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n

Kapini\u0173 teritorijoje apie 1960 m. buvo \u012frengtas fontanas. \u0160iuo metu \u012frengta vaik\u0173 \u017eaidimo aik\u0161tel\u0117.<\/p>\n


Kauno apylink\u0117s totori\u0173 dvarai<\/strong><\/p>\n

Totori\u0173 kilm\u0117s gyventojai tur\u0117jo nuosavyb\u0117s ne tik miestuose, bet ir kaimo vietov\u0117se\u2013dvaruose.<\/p>\n

Aleksandras Iljasevi\u010dius tur\u0117jo dvar\u0105 prie Kauno, Teodorave. Dvaras nei\u0161liko.<\/p>\n

Kiti \u012fvairiais laikotarpiais totori\u0173 valdomi Kauno apskrities dvarai: Piliakalnis, Vink\u0161nupiai, Virbaliai, Patil\u010diai, Ba\u010dkonys, Kai\u0161iadoris.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kauno me\u010det\u0117s pie\u0161inys. Autorius J. Luk\u0161\u0117, 2008 m<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Piliakalnio dvaras<\/strong><\/p>\n

Dvaro savininkas XIX a. prad\u017eioje buvo generolas Baranovskis. Jis 1824 m. savo turt\u0105 testamentu paliko vienam i\u0161 s\u016bn\u0173 (kuris tapo savininku n\u0117ra \u017einoma): Mustafai, Elijo\u0161iui, Motiejui, Selichui, Abraomui. 1827 m. dvare buvo 4 pastatai. Gyveno 28 \u017emon\u0117s, ir dvarui priklaus\u0117 360 ha \u017eem\u0117s. 1890 m. datuotame dokumente ra\u0161oma, kad dvare buvo 5 pastatai. Gyveno 17 vyr\u0173 ir 19 moter\u0173. \u017dem\u0117s valda 630 marg\u0173. 1903 m. \u017eem\u0117 nuomojama Ger\u0161onui Borovik.<\/p>\n

\u0160iuo metu yra i\u0161lik\u0119 trys dvaro \u016bkiniai pastatai i\u0161 akmen\u0173.<\/p>\n

Vink\u0161nupi\u0173 dvaras<\/strong><\/p>\n

Temir-Tuhan-Bejus, \u017dalgirio m\u016b\u0161io dalyvis, ved\u0117 bajor\u0119 Baranauskait\u0119. Jie buvo pirmieji \u0161io dvaro savininkai.\u00a0<\/p>\n

Lietuvos metrikos knygose pamin\u0117ta, kad nuo 1723 m. dvaro savininku tapo chorun\u017eas Jokubas Baranovskis Murza Tuhanskis.<\/p>\n

Jo s\u016bnus generolas majoras Murza Tuhanskis Mustafa Baranovskis vald\u0117 dvar\u0105 ir kaimus nuo 1740 m. su 28 valakais \u017eem\u0117s. Jis kartu su \u017emona 1796 m. baland\u017eio 26 d. Balstog\u0117je \u012fformino dovanojimo akt\u0105 s\u016bnui Selichui.<\/p>\n

Imamas Mustafa Bazarevskis 1821\u20131824 stat\u0117 me\u010det\u0119. Jis vald\u0117 dvar\u0105. Dvaras m\u016brinis, ir dalis pastat\u0173 yra i\u0161lik\u0119.<\/p>\n

Vilkabali\u0173 dvaras <\/strong><\/p>\n

Generolas majoras Murza Tuhanskis Mustafa Baranovskis nuo 1723 m buvo kaimo su 10 valak\u0173 ir 400 marg\u0173 \u017eem\u0117s savininkas. Totorius V. Samuelis Muchas 1827 m. tapo savininku. Dvaras sudeg\u0117 1940 m. ir galutinai sunyko.<\/p>\n

Patil\u010di\u0173 dvaras<\/strong><\/p>\n

Totori\u0173 Baranovski\u0173 valdomas nuo 1693 m. V\u0117liau savininkai buvo Butrimavi\u010diai, Austutovi\u010diai. 1784 m. dvaro savininku tapo Baranauskas. Pastatai nugriauti apie 2000 m.<\/p>\n

Totori\u0173 valdyti pastatai, dvarai yra viena i\u0161 tem\u0173, kuri\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161nagrin\u0117ti detaliau.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\n

Daugiau informacijos rasite knygoje \u201eLietuvos totoriai\u201c.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Straipsnio autorius K. Z. \u0160afranavi\u010dius Totori\u0173 gyvenimo Lietuvoje septyni\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 istorija \u2013 tai gra\u017eus pavyzdys, kaip sugyvena skirting\u0173 papro\u010di\u0173 ir religij\u0173 tautos. Gedimino valdymo laikais pirmi totori\u0173 b\u016briai, kaip s\u0105jungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvi\u0173 rengiamuose karo \u017eygiuose. \u201eKai visa Europa ginklavosi kalaviju prie\u0161 musulmonus, tuomet i\u0161mintingi Lietuvos valdovai su meile ir svetingumu kviet\u0117si \u012f savo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2090"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2090"}],"version-history":[{"count":36,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2090\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2149,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2090\/revisions\/2149"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2090"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}