Manoma, kad Kaune totoriai gyveno nuo XIV a. Jie buvo \u012fsik\u016br\u0119 dabartin\u0117je I.Kanto, D.Po\u0161kos ir J.Gruod\u017eio gatv\u0117je ir aplink jas \u2013 \u010dia buvo vadinamas Totori\u0173 pakra\u0161tys, arba priemiestis. Yra \u017einoma, jog \u010dia buvo ir medin\u0117 me\u010det\u0117. Deja, n\u0117ra ra\u0161ytini\u0173 duomen\u0173, kada ji buvo pastatyta bei kur tiksliai. <\/p>\n\n\n\n
\u201e\u017dinome, kad medin\u0117 Kauno me\u010det\u0117, kuri buvo ka\u017ekur prie Nemuno, Totori\u0173 priemies\u010dio teritorijoje, sudeg\u0117 1795 m. Tiesa, kitur \u0161io gaisro data minima jau kita \u2013 1812 m.\u201c, \u2013 15min pasakojo buv\u0119s ilgametis Kauno totori\u0173 bendruomen\u0117s, taip pat Kauno musulmon\u0173 religin\u0117s bendruomen\u0117s pirmininkas Jonas Ridzvanavi\u010dius. <\/p>\n\n\n\n
Yra u\u017efiksuota, kad 1858 m. Kauno totoriai kreip\u0117si \u012f vald\u017ei\u0105 \u2013 car\u0105 \u2013 pra\u0161ydami atstatyti me\u010det\u0119, ta\u010diau Peterburgas atsak\u0117 neigiamai. Formali prie\u017eastis \u2013 per ma\u017eas parapijie\u010di\u0173 skai\u010dius. Tuo metu oficialiai Kaune gyveno 237 totoriai. <\/p>\n\n\n\n
Be me\u010det\u0117s Kaune totoriai gyveno iki 1908-\u0173j\u0173, kada savo l\u0117\u0161omis bendruomenei taip reikalingus maldos namus nusprend\u0117 pastatyti Kaune gyven\u0119s mecenatas Aleksandras Iljasevi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai buvo viena i\u0161kiliausi\u0173 to laikotarpio Kauno asmenybi\u0173 ir turtingas \u017emogus. Jis tur\u0117jo daugiabut\u012f Kaune ir dvar\u0105 apylink\u0117se. B\u016bdamas totoris, daug d\u0117mesio skyr\u0117 bendruomen\u0117s reikm\u0117ms, \u0161elp\u0117 neturtingus narius. Pirmiausia jis nupirko i\u0161 miesto savivaldyb\u0117s 1 ha \u017eem\u0117s ir pastat\u0117 ma\u017e\u0105 medin\u0119 me\u010det\u0119, parapijos namus (rus. sborni\u0105), o dal\u012f sklypo skyr\u0117 miziarui, t.y. totori\u0173 kapin\u0117ms\u201c, \u2013 pasakojo pa\u0161nekovas. Bendruomen\u0117s namuose su \u0161eima gyveno \u017emogus, kuris pri\u017ei\u016br\u0117jo me\u010det\u0119. Imamu tuomet i\u0161rinktas pa\u0161te dirb\u0119s vietos totoris Mykolas Bazarauskas. \u010cia vykdavo ir bendruomen\u0117s susirinkimai, kiti renginiai. \u0160i me\u010det\u0117 ir bendruomen\u0117s namas stov\u0117jo dabartin\u0117s me\u010det\u0117s vietoje \u2013 Ramyb\u0117s parke.<\/p>\n\n\n\n Statybas r\u0117m\u0117 Lietuvos ir i\u0161eivijos totoriai, taip pat \u2013 Lietuvos vyriausyb\u0117<\/strong> <\/p>\n\n\n\n 1930-ieji \u2013 dar viena svarbi data, tiesiogiai susijusi su Kauno me\u010dete. Tais metais sukako 500 met\u0173 nuo Lietuvos Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto mirties. Jis buvo ir yra labai gerbiamas totori\u0173, kurie j\u012f pripa\u017e\u012fsta savo id\u0117jiniu vadu. Tod\u0117l ir me\u010det\u0117s projekte buvo numatyta, jog ji gal\u0117t\u0173 vadintis \u0161io Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s vadovo vardu. Tiesa, v\u0117liau liko tik bendrinis pavadinimas \u2013 Kauno totori\u0173 me\u010det\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pasak J.Ridzvanavi\u010diaus, art\u0117jant Vytauto mirties metin\u0117ms Kauno totoriai kreip\u0117si \u012f Vyriausyb\u0119 su pra\u0161ymu pastatyti nauj\u0105 m\u016brin\u0119 me\u010det\u0119. Buvo i\u0161rinktas statyb\u0173 komitetas, kuriam vadovavo Chalilis Janu\u0161auskas, tuomet buv\u0119s ir Kauno musulmon\u0173 bendruomen\u0117s pirmininku. Prad\u0117tos rinkti l\u0117\u0161os me\u010det\u0117s statyboms. <\/p>\n\n\n\n \u201ePinigus aukojo ne tik Kauno, bet ir Rai\u017ei\u0173, Butrimoni\u0173 ir kit\u0173 vietovi\u0173 totoriai, taip pat totoriai i\u0161 JAV, Vilniaus, kuris tuo metu priklaus\u0117 ne Lietuvos, bet Lenkijos valstybei. I\u0161 viso buvo surinkta 10 t\u016bkst. lit\u0173. Lietuvos valstyb\u0117 skyr\u0117 net 40 t\u016bkst. lit\u0173 \u2013 tai buvo dideli pinigai. Ta\u010diau tada visi \u017einojo totori\u0173 istorij\u0105, kaip jie susij\u0119 su Lietuvos istorija ir vertino tai\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n Statyti me\u010det\u0119 patik\u0117ta Lietuvos lenk\u0173 kilm\u0117s architektui Vaclovui Michnevi\u010diui, kuris tuo metu jau buvo suprojektav\u0119s ne vien\u0105 visuomenin\u012f ir religin\u012f pastat\u0105.<\/p>\n\n\n\n Anot J.Ridzvanavi\u010diaus, nors me\u010det\u0117s s\u0105mata siek\u0117 50 t\u016bkst. lit\u0173, skai\u010diuojama, kad statyb\u0173 metu i\u0161laidos i\u0161augo ir galiausiai pasiek\u0117 net 90 t\u016bkst. lit\u0173: \u201eTa\u010diau pastatyti pavyko ir 1933 m. liep\u0105 me\u010det\u0117 buvo atidaryta.\u201c<\/p>\n\n\n\n Kitose to meto me\u010det\u0117se Lietuvoje buvo \u012frengiamos atskiros patalpos vyrams ir moterims, atskirtos \u0161irma (pagal islam\u0105, jie turi melstis atskirai). \u201eTaip yra iki \u0161iol, pavyzd\u017eiui, Rai\u017ei\u0173 me\u010det\u0117je. Imamas b\u016bdavo vyr\u0173 pus\u0117je, moterys j\u012f gird\u0117davo, bet nematydavo. Ta\u010diau 1933 m. pastatytoje Kauno totori\u0173 me\u010det\u0117je taip nebuvo: apa\u010dioje 80\u201390 kv. m sal\u0117je meld\u0117si vyrai, o moterys \u2013 balkone. \u012e j\u012f patekdavo per atskir\u0105 \u012f\u0117jim\u0105 \u012f antr\u0105 auk\u0161t\u0105 ir minaret\u0105\u201c, \u2013 pasakojo J.Ridzvanavi\u010dius. <\/p>\n\n\n\n Prakalb\u0119s apie minaret\u0105, pa\u0161nekovas pa\u017eym\u0117jo, kad savo tiesiogin\u0117s paskirties \u2013 kviesti maldai tikin\u010diuosius \u2013 jis niekada taip ir neatliko. <\/p>\n\n\n\n \u201ePas mus Lietuvoje visi minaretai yra dekoratyv\u016bs, t.y. i\u0161 j\u0173 imamas niekada nekviet\u0117 maldai. Kod\u0117l? D\u0117l labai paprastos prie\u017easties. Pavyzd\u017eiui, Kaune, teritorijoje, kur buvo me\u010det\u0117, daugiausia gyveno ne musulmonai. \u012esivaizduokite, kaip jie b\u016bt\u0173 reagav\u0119, jei 5 val. kas ryt\u0105 b\u016bt\u0173 gird\u0117j\u0119 i\u0161 minareto per garsiakalb\u012f sklindant\u012f imamo bals\u0105 ir kvietim\u0105 maldai?\u201c \u2013 sak\u0117 J.Ridzvanavi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l me\u010det\u0117s remonto pardav\u0117 \u0161eimos relikvij\u0105 <\/strong><\/p>\n\n\n\n Su nedidele pertrauka 1941-aisiais, Kauno totori\u0173 me\u010det\u0117 pilnai veik\u0117 iki 1947 m. Nuo tada ilgiems de\u0161imtme\u010diams buvo u\u017edaryta. Bendruomen\u0117s name apgyvendintas milicininkas su \u0161eima, o pati me\u010det\u0117 b\u0117gant metams patyr\u0117 visko: \u010dia buvo sand\u0117lis, sporto klubas, biblioteka. Galiausiai ji tapo niekam nebereikalinga \u2013 i\u0161dau\u017eyti langai u\u017ekalti \u2013 taip ji stov\u0117jo iki 1988\u20131989 m.<\/p>\n\n\n\n Tuo metu Lietuvoje savo veikl\u0105 prad\u0117jo S\u0105j\u016bdis, taip pat \u012fkurta Lietuvos totori\u0173 kult\u016bros draugija. 1990 m. Kaune savo veikl\u0105 atnaujino ir Kauno musulmon\u0173 religin\u0117 bendruomen\u0117. Jos pirmininku tapo J.Ridzvanavi\u010dius. <\/p>\n\n\n\n Pasak jo, Kult\u016bros ministerija, Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 departamentas ir Kauno miesto vald\u017eia skyr\u0117 l\u0117\u0161\u0173 Kauno me\u010det\u0117s remontui, prisid\u0117jo ir vietos totori\u0173 bendruomen\u0117. Taip pat sugr\u0105\u017eino (i\u0161nuomojo) ir me\u010detei priklausant\u012f 0,84 ha \u017eem\u0117s sklyp\u0105. <\/p>\n\n\n\n Kadangi pinig\u0173 reik\u0117jo daug ir greitai, d\u0117l bendruomenei svarbi\u0173 maldos nam\u0173 buvo parduodamos net \u0161eimoms priklausiusios relikvijos. <\/p>\n\n\n\n \u201eTur\u0117jau savo \u0161eimai priklausius\u012f rankra\u0161t\u012f \u2013 Korano ai\u0161kinim\u0105, ra\u0161yt\u0105 ranka. Kaune lank\u0119sis Irano ambasadorius Lenkijai ir Lietuvai j\u012f pamat\u0119s pasi\u016bl\u0117 5 t\u016bkst. JAV doleri\u0173. Doleris tuo metu buvo labai stiprus, pinig\u0173 reik\u0117jo, tod\u0117l nutariau parduoti. \u0160i\u0173 pinig\u0173 u\u017eteko pakeisti me\u010det\u0117s stog\u0105\u201c, \u2013 pasakojo J.Ridzvanavi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n Anot jo, atnaujindami me\u010det\u0119 jie atliko kapitalin\u012f remont\u0105. \u201eReik\u0117jo pakeisti stog\u0105, nes ant jo jau augo net medeliai, taip pat grindis, kurios buvo visi\u0161kai i\u0161dau\u017eytos. Nors vaizdas, kur\u012f pamat\u0117me me\u010det\u0117s viduje buvo baisus, bendromis j\u0117gomis me\u010det\u0119 pavyko suremontuoti\u201c, \u2013 prisimin\u0117 J.Ridzvanavi\u010dius. <\/p>\n\n\n\n 1991 m. liepos prad\u017eioje \u012fvyko i\u0161kilmingas me\u010det\u0117s atidarymas. Ceremonijoje dalyvavo ne tik vietos bendruomen\u0117, vald\u017eios atstovai, bet ir sve\u010diai i\u0161 u\u017esienio. \u201eTai tapo labai svarbiu tarptautiniu \u012fvykiu, nes dalyvavo daug u\u017esienio sve\u010di\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173: Saudo Arabijos, Jordanijos, Anglijos, Rumunijos. Jau nekalbant apie sve\u010dius i\u0161 Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos\u201c, \u2013 prisimin\u0117 pa\u0161nekovas. <\/p>\n\n\n\n Jis nesl\u0117p\u0117, kad atlikdami kapitalin\u012f remont\u0105 me\u010det\u0117s interjere jie nesisteng\u0117 atkurti autenti\u0161k\u0105 buvusios me\u010det\u0117s vaizd\u0105: \u201ePadar\u0117me labai daug, kad me\u010det\u0117 v\u0117l veikt\u0173, bet autentikos neie\u0161kojome.\u201c<\/p>\n\n\n\n Bendruomen\u0117s nariai prisid\u0117jo ne tik pinigais, bet ir savo darbu. Pavyzd\u017eiui, vilnietis totoris Emyras Krinickis pagamino ir padovanojo me\u010detei mimbar\u0105 \u2013 sakykl\u0105, i\u0161 kurios imamas sako pamoksl\u0105 tikintiesiems. <\/p>\n\n\n\n \u201eBendruomen\u0117s paramos netr\u016bko ir v\u0117liau: 1998 m. totor\u0117 Maryt\u0117 Krinickait\u0117 savo l\u0117\u0161omis (18\u201319 t\u016bkst. lit\u0173) i\u0161puo\u0161\u0117 michrab\u0105 (tai centrin\u0117 ni\u0161a, me\u010det\u0117je \u012frengiama kiblos sienoje \u2013 15min past.) ir langus pagrindin\u0117je sal\u0117je\u201c, \u2013 pasakojo ilgametis Kauno totori\u0173 bendruomen\u0117s narys. <\/p>\n\n\n\n Nuo 1996 m. Kauno me\u010det\u0117 \u012fra\u0161yta \u012f Lietuvos kult\u016bros paveldo objekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. <\/p>\n\n\n\n Atvira vis\u0173 kra\u0161t\u0173 musulmonams<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1991\u20132000 m. Kauno me\u010det\u0117je pamald\u0173 metu imam\u0173 pareigas atlikdavo arab\u0173 \u0161ali\u0173 studentai. 2000-aisiais \u0161ias pareigas per\u0117m\u0117 nuolatinis imamas \u2013 Libane Islamo koled\u017e\u0105 baig\u0119s totorius muftijus Romas Jakubauskas. Bendruomen\u0117 labai d\u017eiaug\u0117si, jog me\u010det\u0117 ir bendruomen\u0117s religinis gyvenimas patik\u0117tas savi\u0161kiui \u2013 R.Jakubauskas buvo kil\u0119s i\u0161 Kauno. <\/p>\n\n\n\n \u0160iuo metu jis yra ir visos Lietuvos musulmon\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas. <\/p>\n\n\n\n Dabartinis Kauno me\u010det\u0117s imamas \u2013 Kauno musulmon\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas Sofianas Okatas, \u0161ias pareigas einantis jau keliolika met\u0173. <\/p>\n\n\n\n Tai, k\u0105 Totori\u0173 ir Trak\u0173 gatv\u0117je matome dabar, l\u0117m\u0117 dar vienas remontas \u2013 paskutin\u012f kart\u0105 Kauno me\u010det\u0117 atnaujinta 2018\u20132019 m. I\u0161or\u0117je ji ma\u017eai kuo pakito nuo savo pirmtak\u0117s, ta\u010diau viduje buvo sumoderninta, atsirado turki\u0161kos manieros dekoratyvini\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kaip 15min po \u0161ios rekonstrukcijos pasakojo S.Okatas, rekonstruojant maldos sal\u0119 paai\u0161k\u0117jo, kad sienos buvo puo\u0161tos arabi\u0161ko stiliaus tapyba. Ta\u010diau kol kas me\u010det\u0117s lankytojai j\u0173 negali i\u0161vysti \u2013 atkurti tapyb\u0105 \u017eadama ateityje. <\/p>\n\n\n\n Po paskutin\u0117s rekonstrukcijos pasikeit\u0117 ir me\u010det\u0117s veiklos kryptis. Dabartiniai jos pri\u017ei\u016br\u0117tojai skelbia, kad \u0161ie maldos namai skirti visiems islam\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantiems \u017emon\u0117ms, ne tik totoriams. Pastar\u0173j\u0173 skai\u010dius Kaune tolyd\u017eio ma\u017e\u0117ja. Tai daugiausia lemia mi\u0161rios santuokos, kuriose i\u0161pa\u017e\u012fstamas ne tik islamas, bet ir, pavyzd\u017eiui, krik\u0161\u010dionyb\u0117. 2011 m. visuotinio gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenimis, Kaune gyveno 250 totori\u0173 kilm\u0117s \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/kauno-mecete_sena-1-613a452ec8504.jpg\")
![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/projektas1-613a453245efe.jpg\")
<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/image-16-613a452d1b48b.jpg\")
<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/mecete-tamsiu-paros-metu-5ca31258e539e.jpg\")
<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n