Egl\u0117 Tamylynien\u0117 savo moksliniame darbe \u201eLietuvos totori\u0173 medini\u0173 me\u010de\u010di\u0173 architekt\u016bra\u201c teigia, kad pirmosios me\u010det\u0117s LDK buvo prad\u0117tos statyti dar XV a., nors daugiausia j\u0173 ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose minima XVI a. \u2013 Trak\u0173, Vilniaus, Naugarduko, Daubuti\u0161ki\u0173 ir kt. me\u010det\u0117s. Ta\u010diau XVII \u2013 XIX a. karai, teritorijos padalijimas ir Lietuvos musulmon\u0173 migracija \u0161alies viduje ir \u012f u\u017esien\u012f l\u0117m\u0117 vien\u0173 statyb\u0105, o kit\u0173 i\u0161nykim\u0105. <\/p>\n\n\n\n
J\u0173 statymas buvo sud\u0117tingas, da\u017enai buvo reikalaujama \u012fvairi\u0173 leidim\u0173, kuriuos i\u0161duodavo Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Vytautas ir Vilniaus vyskupija. Lietuvos totoriai, i\u0161pa\u017ein\u0119 sunit\u0173 apeig\u0173 Abu Hanifos pakraipos islamo tik\u0117jim\u0105, LDK teritorijoje stat\u0117 medines puo\u0161numu nepasi\u017eymin\u010dias me\u010detes. Ta\u010diau joms i\u0161puosel\u0117ti tr\u016bko l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Kaip teigia Keturiasde\u0161imt totori\u0173 kaimo bendruomen\u0117s pirminink\u0117 Fatima Buinovska, me\u010det\u0117s, kaip ir lietuvi\u0173 liaudies trobesiai, buvo statomos i\u0161 med\u017eio. Med\u017eiagos pasirinkim\u0105 l\u0117m\u0117 ne tik l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkumas, bet ir tai, kad kitos statybin\u0117s med\u017eiagos, tokios kaip molis, plytos, akmenys, statybai prad\u0117tos pla\u010diau naudoti tik XIX \u2013 XX a. O me\u010de\u010di\u0173 statyba Lietuvos teritorijoje prasid\u0117jo XIV a. pab. \u2013 XV a. Be to, mediena Lietuvoje buvo nesunkiai gaunama, ji buvo pigi ir patogi statybin\u0117 med\u017eiaga.<\/p>\n\n\n\n
Viena seniausi\u0173 Lietuvos totori\u0173 gyvenvie\u010di\u0173, kurioje kadaise stov\u0117jo j\u0173 kulto pastatas \u2013 me\u010det\u0117, yra Trakai. Manoma, kad me\u010det\u0117 Trakuose stov\u0117jusi jau 1558 m., ta\u010diau tyrin\u0117tojai, remdamiesi istoriniais \u0161altiniais, teigia, kad islam\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantys Trak\u0173 gyventojai \u0161ventov\u0119 pasistat\u0117 XIV a. pab. \u017dinoma, kad me\u010det\u0117 buvusi D\u016bdakalnyje, o sklypai su sodybomis i\u0161d\u0117styti galais \u012f j\u0105. <\/p>\n\n\n\n
N\u0117ra i\u0161lik\u0119 joki\u0173 \u0161altini\u0173, kuriuose b\u016bt\u0173 apib\u016bdinta min\u0117toji me\u010det\u0117. Taip pat n\u0117ra i\u0161lik\u0119 pie\u0161ini\u0173 ar kit\u0173 meno k\u016brini\u0173, kuriais remiantis b\u016bt\u0173 galima nustatyti jos architekt\u016brin\u012f vaizd\u0105. Vos kelis de\u0161imtme\u010dius stov\u0117j\u0119 maldos namai sugriauti 1609 m. liepos 2 d. \u012f Trakuose vykusius atlaidus susirinkusi\u0173 katalik\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vilniuje kadaise taip pat stov\u0117jo totori\u0173 kulto pastatas, ta\u010diau 1968 m. A.Go\u0161tauto gatv\u0117je i\u0161kil\u0119 Puslaidininki\u0173 fizikos ir chemijos institutai galutinai palaidojo ne tik me\u010det\u0119, totori\u0173 kapinaites, bet ir \u0161iose \u017eem\u0117se buvusi\u0105 vien\u0105 seniausi\u0173 totori\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 \u2013 Luki\u0161ki\u0173 priemiest\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Me\u010de\u010di\u0173 architekt\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n Lakoni\u0161kas totori\u0173 \u0161ventovi\u0173 formas l\u0117m\u0117 musulmon\u0173 sakralinio pastato schema, kuri glaud\u017eiai susijusi su islamo ypatumais.<\/p>\n\n\n\n Tai nedidelio t\u016brio, \u017eemi, kukl\u016bs mediniai pastatai, kuri\u0173 pagrindinis ir svarbiausias architekt\u016bros savitumas yra priestatas, mihrabas, nurodantis Mekos krypt\u012f. <\/p>\n\n\n\n Mihrabas i\u0161 pa\u017ei\u016bros gali priminti ba\u017eny\u010di\u0173 apsid\u0119. Totori\u0173 kulto pastatus stat\u0117 vietiniai meistrai \u2013 dailid\u0117s, tod\u0117l me\u010det\u0117s da\u017enai \u012fgaudavo Lietuvos liaudies architekt\u016brai b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173, pastebim\u0173 lang\u0173 ar dur\u0173 puo\u0161yboje, o da\u017enai ir stogo skydo apkaloje.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Lietuvos me\u010de\u010di\u0173, i\u0161skyrus dabartin\u0117s me\u010det\u0117s Kaune, turin\u010dios du auk\u0161tus, maldos sal\u0117s i\u0161ilgai dalijamos \u012f dvi dalis: viena skirta moterims, kita \u2013 vyrams. Taip pat ir du \u012f\u0117jimai \u012f moter\u0173 ir vyr\u0173 puses. \u0160ias dvi dalis skirian\u010dioje sienoje d\u0117l akustini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra padarytas bestiklis langas, u\u017edengtas lengvo audinio u\u017euolaida. <\/p>\n\n\n\n Dabartin\u0117 Kauno me\u010det\u0117 turi vien\u0105 \u012f\u0117jim\u0105, ta\u010diau du auk\u0161tus, i\u0161 kuri\u0173 antrasis yra erdvus balkonas, skirtas moterims. \u012e j\u012f patenkama laiptais, esan\u010diais po de\u0161ine, tik \u012f\u0117jus \u012f me\u010det\u0117s maldos sal\u0119 pirmame auk\u0161te, kur meld\u017eiasi vyrai.<\/p>\n\n\n\n Me\u010det\u0117s vienoje sienoje yra mihrabas \u2013 ni\u0161a, rodanti Mekos, maldos, krypt\u012f. De\u0161in\u0117je mihrabo pus\u0117je yra pakyla ant laipteli\u0173, vadinama minbaru, ant kurios palyp\u0117j\u0119s imamas (musulmon\u0173 dvasininkas) skaito pamoksl\u0105. <\/p>\n\n\n\n Lietuvos me\u010de\u010di\u0173 sienos puo\u0161tos labai kukliai \u2013 ant j\u0173 kabo muhirai \u2013 kaligrafi\u0161kai u\u017era\u0161ytos arabi\u0161kos i\u0161traukos i\u0161 Korano. Grindys i\u0161klotos didesniais ir ma\u017eesniais maldos kilim\u0117liais, ant kuri\u0173 musulmonai meld\u017eiasi, bet yra ir suol\u0173 (k\u0117d\u017ei\u0173) vyresniems bei ligotiems \u017emon\u0117ms, kuriems sunku melstis nusilenkiant iki \u017eem\u0117s. <\/p>\n\n\n\n Me\u010de\u010di\u0173 langus da\u017eniausiai puo\u0161\u0117 saikingai dekoruotos apylang\u0117s. Jas sudar\u0117 antlang\u0117, \u0161onin\u0117s lentos ir palang\u0117. Langai kartais buvo u\u017edengiami medin\u0117mis langin\u0117mis, kurios da\u017enai dekoruotos eglut\u0117s motyvu. Puo\u0161numu i\u0161siskyr\u0117 me\u010de\u010di\u0173 medin\u0117s vidaus ir lauko durys. Jos dekoruotos eglut\u0117s, rombo ir kitais motyvais. <\/p>\n\n\n\n Pasak E.Tamulynien\u0117s, rombais ar eglut\u0117mis dekoruojamos durys buvo populiariausias puo\u0161ybos b\u016bdas, taikytas Lietuvos etnin\u0117je architekt\u016broje. <\/p>\n\n\n\n Totori\u0173 kulto pastat\u0173 durys kartais puo\u0161tos apkaustais. Jiems da\u017eniausiai naudotas augalinis ornamentas. Dvi\u0161lai\u010diais ar tri\u0161lai\u010diais stogais dengt\u0173 me\u010de\u010di\u0173 pastog\u0117se susidarydavo lietuvi\u0173 etnin\u0117je architekt\u016broje labiausiai paplit\u0119 trikampiai lent\u0173 skydai. <\/p>\n\n\n\n \u012e me\u010det\u0119 da\u017eniausiai buvo patenkama per prieang\u012f, kuris taip pat buvo neatskiriama lietuvi\u0173 etnin\u0117s architekt\u016bros dalis. Lietuvi\u0173 liaudies trobesi\u0173 prieangiai da\u017eniausiai buvo atviri, puo\u0161ti ornamentais. <\/p>\n\n\n\n Me\u010de\u010di\u0173 prieangiai \u2013 kukl\u016bs, u\u017edari, dvi\u0161lai\u010diai. Pagal ry\u0161\u012f su namo stogu lietuvi\u0173 etnin\u0117je architekt\u016broje jie yra skirstomi \u012f pusiau stoginius, stoginius, dviauk\u0161\u010dius ir pastoginius. <\/p>\n\n\n\n Totori\u0173 kulto pastat\u0173 architekt\u016broje yra paplit\u0119s pastoginio tipo prieangis. Jo stogo skydas kartais dekoruojamas eglut\u0117s ra\u0161to ornamentu, \u012f\u017eambiai apkalant lentel\u0117mis. <\/p>\n\n\n\n I\u0161lik\u0119 totori\u0173 kulto pastatai per remontus ir rekonstrukcijas gana stipriai pakito ir prarado puo\u0161ybos element\u0173, b\u016bding\u0173 lietuvi\u0173 liaudies architekt\u016brai. <\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau i\u0161 i\u0161likusios ikonografijos matyti, kad lietuvi\u0173 liaudies trobesiams b\u016bdingi puo\u0161ybos elementai buvo da\u017enai taikyti ir me\u010de\u010di\u0173 architekt\u016broje. <\/p>\n\n\n\n Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 totori\u0173 me\u010det\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaime, Vilniaus rajone, nuo seno gyvena totori\u0173 bendruomen\u0117. Stanislovas Kri\u010dinskis savo knygoje \u201eLietuvos totoriai. Istorin\u0117s ir etnografin\u0117s monografijos bandymas\u201c teigia, kad Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaimas atsirado i\u0161 karto po Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto \u017eygio \u012f Krym\u0105. <\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105 kart\u0105 \u0161altiniuose kaimelis minimas XV a. II p. Gyvenviet\u0117 i\u0161siskiria ne\u012fprastu urbanistiniu suplanavimu. Kaimelyje gausu gatveli\u0173, susikertan\u010di\u0173 sta\u010diu kampu.<\/p>\n\n\n\n S.Kri\u010dinskis daro prielaid\u0105, kad patys totoriai, atvyk\u0119 i\u0161 stepi\u0173, gal\u0117jo suteikti ne\u012fprast\u0105 form\u0105, mat step\u0117se toks suplanavimas b\u016bdingas.<\/p>\n\n\n\n Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 gyvenviet\u0117je i\u0161likusi 1815 m. statyta me\u010det\u0117, prie kurios \u012fsik\u016br\u0119s miziaras. Manoma, kad \u0161iame kaimelyje me\u010det\u0117 stov\u0117jusi dar LDK laikais. Ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose ji minima 1558 m. S.Kri\u010dinskis teigia, kad 1699 m. totorius Dovydas Murza Baranovskis me\u010detei testamentu u\u017era\u0161\u0117 \u0161imt\u0105 lenki\u0161k\u0173 auksini\u0173. Tyrin\u0117tojai mano, kad senoji musulmon\u0173 \u0161ventov\u0117 sudeg\u0117 per 1812 m. kar\u0105.<\/p>\n\n\n\n Iki 1993 m. rekonstrukcijos \u0161ventov\u0117 buvo sta\u010diakampio plano, su antrame auk\u0161te \u012frengta galerija. Pirmame auk\u0161te buvo \u012frengtos moter\u0173 ir vyr\u0173 pamald\u0173 sal\u0117s, atskirtos i\u0161ilgine siena. Moter\u0173 sal\u0117 buvusi ma\u017eesn\u0117, pailgo sta\u010diakampio plano, vyr\u0173 \u2013 didesn\u0117, artimo kvadratui plano. \u012e pamaldoms skirtas patalpas ved\u0117 keli \u012f\u0117jimai, \u012frengti dviejuose u\u017edaruose prieangiuose. \u012e antr\u0105 auk\u0161t\u0105, kuriame buvo vyr\u0173 ir moter\u0173 pus\u0117se \u012frengti balkonai, ved\u0117 dvi laiptin\u0117s, komponuojamos prie\u0161kambariuose. Viena moter\u0173 pus\u0117je, kita \u2013 vyr\u0173. Me\u010det\u0117 buvusi medin\u0117, dengta ketur\u0161lai\u010diu piramid\u0117s formos stogu.<\/p>\n Labai pana\u0161iai, kaip senojoje Luki\u0161ki\u0173 me\u010det\u0117je, stogo susikirtimo vietoje, centre, i\u0161kyla neauk\u0161tas minaretas, dengtas svog\u016bno formos kupoliuku, kuris u\u017ebaigiamas islamo simbolikai b\u016bdingu pusm\u0117nuliu. Minaretas skaidomas nedideli\u0173 langeli\u0173, \u012f j\u012f buvo galima patekti kop\u0117\u010diomis ar laipteliais. \u0160iaur\u0117s vakar\u0173 fasade asimetri\u0161kai sukomponuoti min\u0117ti u\u017edari pastoginiai prieangiai.<\/p>\n E.Tamulynien\u0117 teigia, kad po 1993 m. rekonstrukcijos me\u010det\u0117s eksterjeras \u0161iek tiek pakeistas. Planas i\u0161liko taisyklingo sta\u010diakampio, ta\u010diau atskiri prieangiai panaikinti, sujungus juos \u012f vientis\u0105.<\/p>\n Pastoginis prieangis tapo sta\u010diakampio formos, nes buvo \u0161iek tiek i\u0161ilgintas \u012f \u0161onus. Jame taip pat \u012frengti du atskiri \u012f\u0117jimai. U\u017edaras prieangis dengtas tri\u0161lai\u010diu skardiniu stogeliu, jo fasadus skaido langai, kuri\u0173 vienas yra komponuojamas \u0161alia dur\u0173 de\u0161in\u0117je, kitas, \u0161iek tiek sudarkydamas bendr\u0105 harmonij\u0105 ir simetrij\u0105, \u012frengtas kiek toliau nuo dur\u0173, skirt\u0173 vyrams \u012feiti.<\/p>\n Beveik visi me\u010det\u0117s fasadai aklini, tik \u012f Mek\u0105 atgr\u0119\u017etas pietrytinis fasadas yra asimetri\u0161kai skaidomas trij\u0173 sta\u010diakampi\u0173 lang\u0173. Stogas i\u0161liko ketur\u0161laitis, piramid\u0117s formos, o jo danga pakeista skarda. Interjere, pagrindin\u0117je vyr\u0173 sal\u0117je, erdv\u0119 skaido keturios medin\u0117s kolonos, laikan\u010dios konstrukcij\u0105. Verta atkreipti d\u0117mes\u012f, kad \u0161ioje me\u010det\u0117je n\u0117ra mihrabo.<\/p>\n Interjere vienintel\u0117 mald\u0173 skaitymo vieta yra minbaras, kuris tampa vienu i\u0161 pagrindini\u0173 orientyr\u0173, nurodant kvibl\u0105. Medinis minbaras i\u0161siskiria \u0161viesiai melsva spalva, kuri harmoningai dera su melsvais kilimais ir keliais melsvais suolais. Ypa\u010d puo\u0161n\u016bs me\u010det\u0117s \u0161viestuvai, primenantys didingus ba\u017eny\u010di\u0173 interjerus.<\/p>\n T.Tamulynien\u0117 ra\u0161o, kad toks akcentas totori\u0173 maldos namuose i\u0161balansuoja harmoning\u0105 vidaus erdv\u0119, kuri pagr\u012fsta nuosaikumu. Tai gana keistas ir ne\u012fprastas sprendimas, turint galvoje, kad totoriai ypa\u010d kukliai \u012frengdavo interjerus. Nepaisant to, vidaus erdv\u0117 daugiau niekuo nesiskiria nuo kit\u0173 medini\u0173 totori\u0173 me\u010de\u010di\u0173. \u010cia taip pat ra\u0161tuotais kilimais dengtos grindys, oleografijomis ir muhirais puo\u0161tos sienos.<\/p>\n Nem\u0117\u017eio totori\u0173 me\u010det\u0117 <\/strong><\/p>\n Nem\u0117\u017eis \u2013 dar vienas istorinis kaimelis, kuriame totoriai, kaip teigiama kronikose, 1397 m. apgyvendinti Lietuvos Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto.<\/p>\n Pirmoji totori\u0173 \u0161ventykla buvo pastatyta 1684 m. S.Kri\u010dinskis nurodo, kad 1684 m. Romanas Davidovi\u010dius Nem\u0117\u017eio me\u010detei testamentu u\u017era\u0161\u0117 \u017eem\u0117s valdas. Daugumos tyrin\u0117toj\u0173 nuomone, 1909 m. me\u010det\u0119 pasiglem\u017e\u0117 ugnis, ta\u010diau tais pa\u010diais metais ji buvo atstatyta.<\/p>\n Antrojo pasaulinio karo metais \u0161alia me\u010det\u0117s, miziaro vietoje, \u012frengta rus\u0173 raketin\u0117 sistema, kuri i\u0161dark\u0117 totori\u0173 kapinai\u010di\u0173 reljef\u0105. Pasibaigus karui ir \u012fsitvirtinus sovietinei vald\u017eiai, 1956 m. nor\u0117ta me\u010det\u0119 sunaikinti. Totori\u0173 bendruomenei \u0161ventov\u0117 gr\u0105\u017einta tik 1978 m. Nem\u0117\u017eio maldos namai \u2013 sta\u010diakampio plano, su antrame auk\u0161te \u012frengta galerija, kuri driekiasi per vis\u0105 me\u010det\u0117s plot\u012f. \u012e me\u010det\u0119 patenkama per u\u017edar\u0105 prieang\u012f, o i\u0161 jo \u012f prie\u0161kambar\u012f, kuriame simetri\u0161kai komponuojamos dvejos durys, skirtos vyrams ir moterims atskirai \u012feiti \u012f pamald\u0173 sales. Kair\u0117je pus\u0117je sal\u0117 moterims. Ji taisyklingo kvadrato plano, nedidel\u0117, u\u017edara, pabr\u0117\u017etinai ma\u017eesnio ploto nei vyr\u0173 sal\u0117.<\/p>\n Sienoje, kuri atgr\u0119\u017eta \u012f kvibl\u0105, pa\u017eym\u0117ta nedidel\u0117 anga, skaidoma stulpeli\u0173. Vyr\u0173 patalpa \u2013 vientisa, \u201eL\u201c formos plano, turinti dvi zonas: nedidelio ploto koridori\u0173, kuriame \u012frengti laiptai \u012f antro auk\u0161to galerij\u0105, ir pamaldoms skirt\u0105 sal\u0119 su ry\u0161kiu mihrabu ir minbaru. \u0160onin\u0117se me\u010det\u0117s sienose simetri\u0161kai sukomponuoti langai. Po du langus taip pat \u012frengta pietin\u0117je ir \u0161iaurin\u0117je sienose. \u0160is musulmon\u0173 sakralinis pastatas, palyginti su kitais dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje i\u0161likusiais totori\u0173 maldos namais, yra ma\u017eesnio t\u016brio.<\/p>\n E.Tamulynien\u0117 apra\u0161o, kad me\u010det\u0117s eksterjeras i\u0161 kit\u0173 Lietuvoje esan\u010di\u0173 musulmon\u0173 sakralini\u0173 pastat\u0173 i\u0161siskyr\u0117 \u017ealia spalva da\u017eytais fasadais, rusvomis durimis ir langais su rusvais apvadais bei \u017ealiai da\u017eytomis langin\u0117mis, dekoruotomis eglut\u0117s ra\u0161to ornamentu. Pagrindinio fasado kair\u0117je pus\u0117je, vir\u0161 lango, \u012fkomponuotas dekoratyvinis elementas \u2013 \u012f apskritim\u0105 integruota penkiakamp\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117.<\/p>\n Dabartin\u0119 Nem\u0117\u017eio me\u010det\u0119 atnaujinus 2009 m., nebeliko \u017ealiai da\u017eyt\u0173 fasad\u0173. Totori\u0173 maldos namai \u012fgavo nauj\u0105 estetin\u0119 rai\u0161k\u0105. Fasadai, pastoginis prieangis ir mihrabas apkalti medin\u0117mis pusapval\u0117mis \u201er\u0105stelio\u201c formos dailylent\u0117mis. Tokia apkala primena i\u0161 r\u0105st\u0173 sur\u0119st\u0105 statin\u012f.<\/p>\n Nem\u0117\u017eio me\u010det\u0117s interjeras bene kukliausias, palyginti su kitais. Vidaus erdv\u0117 \u2013 nedidel\u0117, sienos apkaltos plastikin\u0117mis lentel\u0117mis. \u0160alia nedidelio mihrabo su kvadratiniu langeliu sienoje glaud\u017eiasi medinis penki\u0173 laipteli\u0173 minbaras. Jo baldakimas, paremtas ant medini\u0173 kolon\u0117li\u0173, plok\u0161\u010dias sta\u010diakampis. Vyr\u0173 sal\u0117 dengta melsva kilimine danga. Me\u010det\u0117s vidaus erdvei b\u016bding\u0173 ornamentuot\u0173, margaspalvi\u0173 kilim\u0173 \u010dia vos keletas. Ta\u010diau jie yra gana brang\u016bs, nes vienas j\u0173 atve\u017etas i\u0161 Mekos, o kitas atgabentas i\u0161 Krymo.<\/p>\n Rai\u017ei\u0173 totori\u0173 me\u010det\u0117<\/strong><\/p>\n Dar viena totori\u0173 bendruomen\u0117s gyvenviet\u0117 \u012fsik\u016br\u0117 Rai\u017eiuose (Alytaus r.). \u0160ioje vietov\u0117je totoriai apsigyveno XV\u2013XVI a., ilgainiui sudarydami didel\u0119 bendruomen\u0119. Apie kaimelio ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 mena i\u0161lik\u0119 net trylika sen\u0173 totoriams priklausan\u010di\u0173 kapinyn\u0173, kurie i\u0161sid\u0117st\u0119 Rai\u017eiuose ir aplinkiniuose kaimuose. Nedidel\u0117 gyvenviet\u0117 nuo seniausi\u0173 laik\u0173.<\/p>\n Totoriai teigia, kad Rai\u017eiuose yra pagrindinis musulmon\u0173 bendruomen\u0117s centras, da\u017enai netgi vadinamas Lietuvos totori\u0173 Meka. Rai\u017eiai ypatingi tuo, kad \u010dia sovietme\u010diu veik\u0117 vienintel\u0117 me\u010det\u0117.<\/p>\n Po soviet\u0173 okupacijos kaime \u012fkurti musulmon\u0173 bendruomen\u0117s namai, atnaujinta \u0161ventov\u0117. Totori\u0173 bendruomen\u0117s iniciatyva 2010 m. Rai\u017eius papuo\u0161\u0117 skulptoriaus Jono Jag\u0117los sukurtas paminklas Lietuvos Did\u017eiajam kunigaik\u0161\u010diui Vytautui, \u017dalgirio m\u016b\u0161io 600-osioms metin\u0117ms pamin\u0117ti, lietuvi\u0173 ir totori\u0173 bendradarbiavimui \u012fam\u017einti. E.Tamulynien\u0117 ra\u0161o, kad Rai\u017ei\u0173 me\u010det\u0117 did\u017eiausia i\u0161 trij\u0173 Lietuvoje i\u0161likusi\u0173. Jos teritorija i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 apjuosta metaline rausva a\u017e\u016brine tvorele, o dviv\u0117ri\u0173 vart\u0173 centre i\u0161kyla pusm\u0117nulis.<\/p>\n Dabartin\u0117 me\u010det\u0117 \u2013 sta\u010diakampio plano su penkiasiene i\u0161ky\u0161a, nukreipta \u012f Mek\u0105. \u012e vid\u0173 patenkama per du atskirus \u012f\u0117jimus, o i\u0161 j\u0173 \u2013 \u012f prie\u0161kambar\u012f. Jis buvo i\u0161ilgai dalinamas \u012f dvi vienodas dalis, taip atskiriant moterims ir vyrams skirtas puses.<\/p>\n Tri\u0161laitis Rai\u017ei\u0173 me\u010det\u0117s stogas ilg\u0105 laik\u0105 buvo dengtas malksnomis. 1923 m. danga pakeista raudonos spalvos skarda. Medinis me\u010det\u0117s stogo skydas apkaltas guls\u010di\u0173 ir sta\u010di\u0173 lent\u0173 deriniu. Stogo susikirtimo vietoje, ar\u010diau priekinio fasado, i\u0161kyla iki \u0161i\u0173 dien\u0173 nepakit\u0119s \u017eemas \u0161e\u0161iabriaunis minaretas, dengtas skardiniu stogeliu su \u012f vir\u0161\u0173 i\u0161t\u012fsusia smaile.<\/p>\n Rai\u017ei\u0173 me\u010det\u0117s mihrabas pusapskritimio formos, dengtas puscilindriu skliauteliu, apkaltas medin\u0117mis lentel\u0117mis. Jame \u012fkomponuota kukli medin\u0117 lentyna Koranui ir maldaknyg\u0117ms \u2013 chamailams pad\u0117ti. Trij\u0173 laipteli\u0173 minbaras, pasak totori\u0173, seniausias musulmoni\u0161kojo materialiojo sakraliojo meno paminklas Lietuvoje.<\/p>\n Keturiasde\u0161imt totori\u0173 kaimo bendruomen\u0117s pirminink\u0117 F.Buinovska teig\u0117, kad totori\u0173 me\u010det\u0117s iki \u0161iol i\u0161lieka kaip pagrindin\u0117s totori\u0173 bendruomenes vienijan\u010dios vietos, kurios yra neatsiejamos nuo ilgamet\u0117s \u0161ios tautos istorijos Lietuvoje. Taip pat tarnauja ne tik kaip maldos, bet ir susib\u016brimo vietos. Lietuvoje \u0161iuo metu i\u0161 viso i\u0161likusios tik keturios totori\u0173 me\u010det\u0117s: viena Kaune, dvi Vilniaus rajone (Nem\u0117\u017eio ir Keturiasde\u0161imt totori\u0173 kaimuose) ir dar viena Alytaus rajone, Rai\u017eiuose. Tiesa, tik trys i\u0161 j\u0173 yra medin\u0117s, o Kaune \u0161iuo metu stovi m\u016brin\u0117 me\u010det\u0117. Ekspertai teigia, kad tam tikri, t. y. tik Lietuvos me\u010det\u0117ms b\u016bdingi, elementai i\u0161lik\u0119 iki \u0161iol. […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1814,"parent":1791,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1813"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1813"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1813\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1828,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1813\/revisions\/1828"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1791"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1814"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1813"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Screenshot_14-1024x669.png\")
<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Screenshot_15-1024x664.png\")
<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Screenshot_16.png\")
<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/ltim.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Screenshot_10-1024x652.png\")
Informacijos \u0161altinis:\u00a0<\/span>h<\/span>ttps:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/istorija\/totoriu-istorijos-pedsakai-isskirtine-medine-sakraline-lietuvos-totoriu-architektura-582-1560462#_<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"