Manoma, kad pirmoji me\u010det\u0117 Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaime buvo pastatyta
dar Vytauto Did\u017eiojo laikais, iki 1430 m. Ta\u010diau pirm\u0105 kart\u0105 \u0161io kaimo me\u010det\u0117 paminima traktate Risale-i-Tatar-i-Lech. \u0160\u012f k\u016brin\u012f 1558 m. suk\u016br\u0117 ne\u017einomas\u00a0Lietuvos totorius, per Stambul\u0105 atlik\u0119s piligrimin\u0119 kelion\u0119 \u012f \u0161ventus musulmonams Mekos ir Medinos miestus. Pasakojim\u0105 apie LDK gyvenan\u010dius savo\u00a0gentainius jis para\u0161\u0117 Osman\u0173 sultono Suleimano \u0160auniojo vizirio pra\u0161ymu. Traktato autorius Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaim\u0105 priskyr\u0117 reik\u0161mingiausioms Lietuvos totori\u0173 gyvenviet\u0117ms, turin\u010dioms dideles me\u010detes.\u00a0<\/p>\n
Remiantis istoriniais dokumentais, pirm\u0105 kart\u0105 Keturiasde\u0161imt Totori\u0173
kaimo me\u010det\u0117 buvo atstatin\u0117jama 1615\u20131616 m., ta\u010diau ne\u017einoma, d\u0117l kokios prie\u017easties. V\u0117liau, 1812 m. Napoleono \u017eygio \u012f Maskv\u0105 metu, kaimo me\u010det\u0117 buvo sudeginta pranc\u016bz\u0173 kariuomen\u0117s ir atstatyta 1815 m. V\u0117lesniais laikais, 1928\u20131929 ir 1932 metais, ji buvo remontuojama, o pilnutinai restauruota ir atidaryta tikintiesiems 1993 m. spalio m\u0117n.<\/p>\n
\u0160i me\u010det\u0117 unikali tuo, kad vienintel\u0117 Lietuvoje neturi michrabo \u2013 ni\u0161os,\u00a0rodan\u010dios krypt\u012f \u012f Mek\u0105. Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaimo me\u010det\u0117 \u2013 nedidelis\u00a0medinis, apkaltas vertikaliomis lentomis sta\u010diakampio formos pastatas su ketur\u0161lai\u010diu, anks\u010diau dengtu skiedromis, o dabar skardiniu stogu. Ant stogo \u012f\u00a0vir\u0161\u0173 stiepiasi nedidelis bok\u0161telis \u2013 minaretas, vir\u0161uje vainikuotas Islamo simboliu \u2013 pusm\u0117nuliu. Me\u010det\u0117 padalinta \u012f dvi dalis \u2013 vyr\u0173 ir moter\u0173. Vyr\u0173 dalis\u00a0didesn\u0117, atskirta nuo moter\u0173 pus\u0117s siena su ni\u0161a viduryje. I\u0161 moter\u0173 pus\u0117s \u0161i\u00a0ni\u0161a u\u017ekabinta audeklu. Antrame auk\u0161te moterims ir vaikams \u012frengtas balkonas. Galiniame me\u010det\u0117s fasade paskutin\u0117s restauracijos metu vietoj dviej\u0173 buvusi\u0173 prieangi\u0173 \u012frengtas vienas bendras. Vis\u0173 Lietuvos totori\u0173 me\u010de\u010di\u0173, tame\u00a0tarpe ir Keturiasde\u0161imt Totori\u0173, interjeras kuklus. Sienos papuo\u0161tos muhirais \u2013 i\u0161traukomis i\u0161 \u0161v. Korano. Anks\u010diau kaimo me\u010det\u0117s grindys buvo padengtos \u017ealios spalvos audeklais, dabar i\u0161klotos mink\u0161tais kilimais. Me\u010det\u0117s centre stovi minbaras \u2013 sakykla, i\u0161 kurios dvasininkas sako pamokslus.<\/p>\n
Sovietiniais metais b\u016bta dideli\u0173 suvar\u017eym\u0173 lankytis me\u010det\u0117je, ji neremontuota, buvo avarin\u0117s b\u016bkl\u0117s. Tik 1982 m. kaimo gyventojams pavyko \u012fregistruoti religin\u0119 bendruomen\u0119.<\/p>\n
\u017dinomas istorinis faktas, kad pasibaigus m\u016b\u0161iams Lietuvos totoriai savo
dalini\u0173 v\u0117liavas i\u0161kabindavo me\u010det\u0117se. Totori\u0173 v\u0117liavos buvo \u017eenklintos
arabi\u0161kais ra\u0161menimis ir apsiuvin\u0117tos sidabro galionu. Istorikas Stanislavas Kri\u010dinskis mini, kad tarpukaryje lankydamasis Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaimo me\u010det\u0117je, jos pal\u0117p\u0117je tarp \u012fvairi\u0173 daikt\u0173 mat\u0117 ulon\u0173 v\u0117liavos, su kuria\u00a0totoriai dalyvavo 1794 m. T. Kosciu\u0161kos sukilime, kot\u0105 su mediniu rutuliu\u00a0per vidur\u012f, ant kurio dar buvo likusios vinys su nema\u017eomis med\u017eiagos skiaut\u0117mis. \u0160is v\u0117liavos kotas (raja) dabar saugomas ir eksponuojamas Vytauto Did\u017eiojo karo muziejuje Kaune. Deja, med\u017eiagos fragment\u0173, kuriuos mini S. Kri\u010dinskis, ant jo nei\u0161liko.<\/p>\n
Religinis Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaimo gyvenimas nieko nesiskiria nuo kitose vietov\u0117se gyvenan\u010di\u0173 Lietuvos totori\u0173. Me\u010det\u0117 yra religinio gyvenimo centras, tikintieji \u012f me\u010det\u0119 renkasi kiekvien\u0105 penktadien\u012f ir per did\u017ei\u0105sias\u00a0\u0161ventes \u2013 Ramadan Bairam\u0105 (pasninko pabaigos \u0161vent\u0119) ir Kurban Bairam\u0105 (aukojimo \u0161vent\u0119). Be to, daugelis totori\u0173 uoliai lanko Taravicho maldas, kurios vyksta kiekvien\u0105 Ramadano m\u0117nesio vakar\u0105 iki pat Ramadan Bairamo\u00a0\u0161vent\u0117s. Nors tarybiniais metais buvo bandoma atpratinti \u017emones nuo lankymosi me\u010det\u0117je ir \u012fvedami \u012fvair\u016bs ribojimai, Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaimo\u00a0gyventojai palaipsniui atkuria primir\u0161tas religines tradicijas. Kaip pavyzd\u012f galima pamin\u0117ti vakarienes – iftarus Ramadano m\u0117nes\u012f, pasibaigus dienos pasninkui.<\/p>\n
Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 me\u010det\u0117s imamai \u2013 Mortuza Vrublevskis (1630),
Gazejus Machmetas Alucevi\u010dius (1795), Chuseinas Muravskis (1818-1819),
Danielius \u0160ablovskis (1834-1835), Danielius \u0160abanovi\u010dius (1841), N.\u00a0\u0160ablovskis (1852), Janas Suleimanovi\u010dius (1856-1894), Juzefas Poltor\u017eyckis (1895-1896), Stefanas Poltorakevi\u010dius (1896-1915-1925?), Jachja Aleksandrovi\u010dius (1938), Alejus Gembickis (1939-1944), Alejus \u0160abanovi\u010dius\u00a0(1950-1990), Ramazanas Krinickis \u2013 nuo 1991 m. iki dabar.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Manoma, kad pirmoji me\u010det\u0117 Keturiasde\u0161imt Totori\u0173 kaime buvo pastatytadar Vytauto Did\u017eiojo laikais, iki 1430 m. Ta\u010diau pirm\u0105 kart\u0105 \u0161io kaimo me\u010det\u0117 paminima traktate Risale-i-Tatar-i-Lech. \u0160\u012f k\u016brin\u012f 1558 m. suk\u016br\u0117 ne\u017einomas\u00a0Lietuvos totorius, per Stambul\u0105 atlik\u0119s piligrimin\u0119 kelion\u0119 \u012f \u0161ventus musulmonams Mekos ir Medinos miestus. Pasakojim\u0105 apie LDK gyvenan\u010dius savo\u00a0gentainius jis para\u0161\u0117 Osman\u0173 sultono Suleimano \u0160auniojo vizirio […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1199,"parent":1202,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"page-gallery-inside.php","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1198"}],"collection":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1198"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1198\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1519,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1198\/revisions\/1519"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1202"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1199"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ltim.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}