Vizitas Rumunijoje

2022 m. spalio 18–21 d. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, lenkų, totorių ir žydų tautinių bendrijų atstovai su  vizitu lankėsi Rumunijoje. Lietuvos totoriams atstovavo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas ir Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Vizitą organizavo ir Lietuvos delegaciją pakvietė Rumunijos Vyriausybės Tarpetninių santykių departamentas.

Spalio 18 d. pavakare Lietuvos delegacija susitiko su Rumunijos ambasadoriumi Lietuvoje Kosminu Dinesku (DINESCU Cosmin George), Rumunijos ambasados Lietuvoje ir Rumunijos Vyriausybės Tarpetninių santykių departamento darbuotojais aptarti vizito programos.

Spalio 19 d.buvo suplanuotas susitikimas su tautinių mažumų parlamentinėmis grupėmis Rumunijos Parlamento rūmuose. Vengrų demokratinio aljanso Rumunijoje posėdžių salėje Lietuvos delegacija susitiko su Atstovų rūmų Vengrų demokratinio aljanso Rumunijoje sekretoriumi Šabolč Načio (NAGY Szabolcs) ir Atstovų rūmų Tautinių mažumų grupės pirmininku Varžan Pambučian  (PAMBUCCIAN Varujan).

Parlamentinis tautinių mažumų reprezentavimas susideda iš dviejų dalių – proporcingas atstovavimas ir garantuotas mandatas tautinių mažumų kandidatams. Didžiausia vengrų tautinė bendruomenė, įsiregistravusi kaip nevyriausybinė organizacija, dalyvauja rinkimuose kartu su tradicinėmis partijomis. Kitos tautinių mažumų bendruomenės taip pat yra įregistravusios nevyriausybines organizacijas.

Iš karto po Rumunijos revoliucijos susikūrusio Vengrų demokratinio aljanso Rumunijoje sekretorius Šabolč Načio, padėkojęs už susitikimą ir parodytą dėmesį, pabrėžė išskirtinį Rumunijos pavyzdį, kaip atstovaujamos ir kaip dirba tautinės mažumos Parlamente. Pagal Rumunijos įstatymus tautinių mažumų organizacijų atstovai lygiomis teisėmis  dalyvaujarinkimuose į parlamentą.

2011 m. surašymo duomenimis, vengrų tautinės mažumos skaičius siekia vieną milijoną du šimtus tūkstančių. Pastarųjų metų surašymo duomenys dar nėra pateikti. Surinkę 5 proc. rinkėjų balsų, Vengrų demokratinio aljanso kandidatai, o taip pat kitų tautinių mažumų kandidatai, yra išrenkami į Parlamentą.Tradicinės partijos turi surinkti 10 proc. rinkėjų balsų. Šiuo metu yra 21 parlamento narys ir 9 senatoriai. Seniai susiklostė tradicija tautines mažumas reprezentuoti Atstovų rūmuose.

Armėnų tautinei mažumai priklausantis ir 26-erius metus grupei vadovaujantis Tautinių mažumų grupės pirmininkas V. Pambučian pranešė, kad į grupės sudėtį įeina atstovai iš turkų ir totorių, rusų sentikių, lenkų, slovakų, čekų, serbų, ukrainiečių, bulgarų, vokiečių, graikų, armėnų, žydų tautinių bendrijų. Grupė turi savo sekretorių, atstovą ryšiams su kitomis parlamentinėmis grupėmis, tris grupių pirmininkus. Tai rodo, kad parlamentinė Tautinių mažumų grupė yra labai gerai atstovaujama ir priklauso valdančiajai koalicijai. Keli jos nariai atstovauja grupei ir Vyriausybėje, kurioje vienas iš jų dirba ministro pavaduotoju. Šiuo metu Tautinių mažumų grupė siekia patobulinti, harmonizuotitautinių mažumų įstatymą.

V.Pambučianat kreipė dėmesį į tai, kad Rumunijoje tautinių mažumų padėtis kasmet gerėja dėl reguliariai didėjančio finansavimo. Ypač tai aktualu kalbant apie tautinių mažumų paveldo padėties gerinimą. Visa tautinių mažumų puoselėjimo tradicija prasidėjo dar 1918 m., paskelbus deklaraciją Alba Julija mieste. Šis dokumentas buvo vienas iš progresyvesnių, kurio nuostatos dar iki šiol nėra pilnai įgyvendintos. Pirmininkas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo politinio režimo, tautinės mažumos nebuvo eliminuotos iš politinio gyvenimo.

Po diskusijos Lietuvos delegacija apžiūrėjo Parlamento rūmus ir išvyko į Rumunijos Žydų bendruomenės federacijos būstinę, įsikūrusią choralinėje sinagogoje. Delegacija susitiko su federacijos pirmininko pavaduotoju OvidijumBalesku(BĂNESCU Ovidiu), federacijos pirmojo sekretoriaus padėjėju AndreiMunda, rabinu RafaeliuČaferu (SHAFFER Rafael), federacijos ekonominių reikalų direktoriumi Silvijanu Hornu (HORN Silvian), „Hasefer“leidyklos vadovu Aleksandru Marinesku (MARINESCU Alexandru), žydų bendruomenės laikraščio „Žydų realijos“(„Realitateaevreiască“) vyr. redaktoriumi Džordžijumi Gile (GILEA George).

Montvydaitė pristatė totorių bendruomenės atstovus ir pabrėžė, kad ši bendruomenė yra Lietuvą ir Rumuniją jungianti grandis. Lenkų bendruomenė Lietuvoje yra didžiausia. Iš viso Lietuvoje tautinės mažumos sudaro apie 15 proc. visų gyventojų.

Darbo dienos pabaigoje Lietuvos delegacija susitiko Švietimo ministerijos atstovais: ministro pavaduotoju, Tautinių mažumų švietimo departamento vadovu Zoltanu Kalosu (KALLOS Zoltán), Konstancos apygardos Turkų ir totorių kalbų mokyklų inspektorė Ikbal Anefi (ANEFI Icbal), patarėjais ir kitais nariais.

Tautinių mažumų švietimo finansavimas vykdomas iš programų, konsultuojamasi su mokyklomis, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis. Jei yra mažos bendruomenės, kalbos mokoma surinkus vaikų grupę iš mažiausiai 6 mokinių. Dėl totorių kalbos mokymo, surinkus pakankamą skaičių mokinių, yra sudaroma programa ir pradedama mokyti totorių kalba. Iki aštuntos klasės yra mokoma vengrų, vokiečių, serbų, slovakų, kroatų, bulgarų, italų, ukrainiečių, turkų, čekų kalbų. Rumunijos vyriausybė neskiria finansavimo neformaliam ugdymui.

Spalio 20 d. vizitą Lietuvos delegacija pradėjo Lietuvos ambasadoje Rumunijoje. Lietuvos ambasadorė Rumunijoje ir Bulgarijos respublikai Violeta Motulaitė trumpai pristatė vykdomą veiklą. 2021 m. ambasada Konstancoje ir Bucharešte surengė  parodas, skirtas totorių bendruomenei. Parodų metu buvo demonstruojamas filmas apie Lietuvos totorius.  Parodos susilaukė labai didelio totorių bendruomenės, ir ne tik Rumunijos, dėmesio.

Ambasada siekia kasmet rengti parodas ar panašius informacinio pobūdžio renginius, supažindinančius su Lietuva ir jos tautinėmis mažumomis, svarbiomis datomis. Ambasadorė pasidžiaugė, kad spalio 19 d. buvo atidarytas garbės konsulatas netoli Vengrijos.

Tautinių mažumų departamento direktorė pristatė delegaciją ir vizito Rumunijoje priežastį. Buvo susitarta dėl departamento parengtos kilnojamosios parodos demonstravimo Rumunijoje.

Po susitikimo ambasadoje, delegacija išvyko į Medžidiją. Medžidijos savivaldybėje Lietuvos delegacija susitiko su savivaldybės ir totorių bendruomenės atstovais – Medžidijos vicemeru Nikulaju Paunu (Păun Niculae), Rumunijos musulmonų bendruomenės muftijumi Muratu Jusufu(IUSUF Muurat)Medžidijos miesto tarybos nariu, Rumunijos Turkų-musulmonų totorių demokratinės sąjungos pirmininku Ozgiunu Arslanu (ARSLAN Ozghiun), Medžidijos savivaldybės tarybos ir totorių bendruomenės nariu Samiru Menanu (MENAN Samir), Medžidijos savivaldybės tarybos ir totorių bendruomenės nariu dr. Metinu Omeru (OMER Metin) ir kitais savivaldybės nariais.

Tarp Dunojaus ir Juodosios jūros esančioje, Konstancos regionui priklausančioje Medžidijoje, kurią nuo Konstancos skiria 35 km, gyvena 45 000 žmonių ir yra aštuoniolika skirtingų tautinių bendrijų. Medžidija pasižymi didele tolerancija tautinėms mažumoms. Turkai ir totoriai yra didžiausia tautinė mažuma, gyvenanti Medžidijoje.

Medžidijos savivaldybė įgyvendina daug projektų, skirtų gerinti tautinių mažumų padėtį. Įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų dėka, nuo 2015 m. miestas labai pasikeitė. Kuriamos darbo vietos, veikia didelis krakmolo gamybos fabrikas, baigiama statyti viena didžiausių Rumunijoje ligoninių, vyksta didelė aplinkelio statyba, visos mokyklos yra renovuojamos, daugelis iš jų jau renovuotos. Medžidijos meras deda daug pastangų, siekdamas nulinio nedarbo lygio, geresnių gyvenimo sąlygų.

Miestas yra pavadintas jį įkūrusio sultono Medžid vardu. Jis yra svarbus totorių bendruomenei. Medžidijoje šiuo metu veikia trys mečetės. Medžidijoje veikia musulmonų seminarija. Nors 1967 m. seminarija buvo uždaryta, ji vėl buvo atkurta.

Totorių bendruomenės narys dr. M.Omeras lankėsi Lietuvoje po Krymo aneksijos. 2017 m. vyko tarptautinis totorių susitikimas Lietuvos Respublikos Seime. M. Omeras išreiškė padėką Lietuvos valstybei už totorių bendruomenės palaikymą.

Vicemeras N.Paunas išreiškė viltį dėl galimos Medžidijos ir Lietuvos miesto, galbūt turinčio sąsajų su totorių bendruomene, draugystės ir bendradarbiavimo ypač kalbant apie jaunimą, mokyklas, bendruomenes.

Delegacija aplankė svarbiausią Abdul Mecid mečetę Medžidijoje. Šios mečetės statybą iniciavo ir rėmė turkų sultonas Medžid. Medžidijos totorių bendruomenė supažindino su totorių folkloru, pristatė tautinį kostiumą, tradicinę virtuvę. Susirinkusiems Rumunijos Turkų-musulmonų demokratinės sąjungos būstinėje, koncertavo folkloro ansamblis „Karasun“.

Susitikimo su Konstantos Ovidius Universiteto atstovais – Tarptautinių santykių, užsienio studentų ir rezidentų prorektore prof. dr. Liliana Ana Tuta (TUȚĂ Liliana Ana), Skaitmeninimo, studentų ir alumni reikalų prorektoriumi dr. Aleksadru Bobe (BOBE Alexandru)ir moksliniu bendradarbiu, tyrėju, Medžidijos savivaldybės  tarybos ir totorių bendruomenės nariu dr. Metinu Omeru (OMER Metin) metu, universiteto atstovai, rodydami nuoširdų norą bendrauti ir pastangas, norėjo išgirsti, kokiu konkrečiu klausimu ar kokioje srityje būtų tikslinga šalims bendradarbiauti. Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorė teigė, jog departamentas nori tęsti veiką rašant mokslinius, analitinius darbus apie tautines mažumas, joms aktualius praeities ir nūdienos klausimus. Kadangi surengti šį vizitą paragino Lietuvos totorių bendruomenė, direktorė taip pat pasiūlė įsteigti tarptautinę tyrėjų ekspertų grupę ir aptarti totorių kalbos, kurios Lietuvos totoriams nepavyko išsaugoti, mokymosi galimybes Lietuvos totoriams.

Ovidius universiteto atstovai teigė, kad universitete yra totorių istorijos ir kultūros kursas, skirtas visiems norintiems geriau pažinti totorių tautinę mažumą, ne tik studentams, bet ir vaikams bei suaugusiems, nebūtinai totorių tautybės asmenims. Lietuvai pateikus sąrašą asmenų, ketinančių gilinti žinias, pramokti totorių kalbos, Ovidius universitetas parengtų specializuotą programą, kurią būtų galima dėstyti ir nuotoliniu būdu.

Spalio 21 d. Lietuvos delegacija dalyvavo susitikime Konstancos miesto savivaldybėje. Susitikime dalyvavo Konstancos mero pavaduotojas Ionut Rusu, Konstancos apygardos tarybos pirmininko pavaduotojas Stelian Gima, Konstancos savivaldybės tarybos narys Ates Casimceali, Konstancos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir komunikacijos departamento vadovė Cornelia Petcu, Apygardos plėtros direktorato vykdančioji direktorė, Konstancos miesto tarybos Sveikatos, sporto ir švietimo įstaigų koordinatorė Oana Martin, Rumunijos Tarpetninių santykių departamento atstovai, Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Cosmin George Dinescu.

Konstanca yra tautinėms mažumoms atviras miestas, skatinantis bendradarbiavimą vietos ir nacionaliniu lygmeniu. Mieste ir 70 aplink Konstancą esančių apskričių gyvena aštuoniolika tautinių bendrijų. Miestas rodo pavyzdį, kaip darniai gali sugyventi įvarių tautybių žmonės. Tautinės mažumos yra vertinamos už jų aktyvų dalyvavimą Rumunijos politiniame, ekonominiame, visuomeniniame, kultūriniame gyvenime. Joms yra rodoma didelė pagarba Dobrožėje veikai tautinių mažumų muziejus. Miesto savivaldybė apsvarstė tautinių mažumų prašymą suteikti miesto gatvėms žymių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardais.

Konstancoje reguliariai rengiami kultūriniai renginiai, skirti atskleisti miesto daugiatautiškumą, supažindinti su įvairiomis tautybėmis, tarp kurių totorių tautinė mažuma yra gausiausia( apie 6500 žmonių). Daug dėmesio yra skiriama romų bendruomenei, su kuria nuolatinį ryšį palaiko Konstancos Kultūros, sporto ir turizmo departamentas.

Lietuvos delegacija, padėkojusi už prisistatymą, pastebėjo, kad Konstancos savivaldos pastangomis, tautinės mažumos ne tik išsaugo ir puoselėja savo tautinę kultūrą, bet ir puikiai integruojasi, tapdamos lygiaverte visuomenės dalimi.

Lietuvos totorių bendruomenių pirmininkas Motiejus Jakubauskas išreiškė viltį dėl ateityje galimo bendradarbiavimo, Jo manymu  gera pradžia bendradarbiauti yra totorių kultūros festivaliai, kurių Lietuvoje ši bendruomenė rengia gana daug. Kauno apskrities  totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius padėkojo organizatoriams už turiningą kelionę ir  atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog Lietuvos totoriams nepavyko išsaugoti kalbos . Bendruomenė yra sukaupusi gausią rankraščių kolekciją – vertingą istorinį paveldą. Lietuvoje yra projektuojamas istorijos ir kultūros muziejus ir kelerių metų eigoje pakvies lankytojus į Raižius (Alytaus raj.)

Rumunijos totorių bendruomenė gausi. Tikimes su jais pavyks užmegzti glaudų, abipusiai naudingą  bendradarbiavimą.

LT informacija






 

Similar Articles

LIETUVOS TOTORIŲ LAIKRA...
LIETUVOS TOTORIŲ LAIKRA...
LIETUVOS TOTORIŲ LAIKRA...
Biržų krašto muziejuje... Lapkričio 12 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ buvo pristatyta totorių kultūra, istorija, tradicijos: paskaitą skaitė VU profesorė Tamara Bairašauskaitė, originalių totorių artefaktų parodą pristatė Lietuvos totorių bendruomenių
LIETUVOS TOTORIŲ LAIKRA...
PARODA „TOTORIAI – LI... Visus maloniai kviečiame apsilankyti parodoje „TOTORIAI – LIETUVOS KARIAI“. Parodos pristatymas vyks 2021 08 19, o parodą galite pamatyti iki gruodžio 31 d.  
Vizitas Rumunijoje 2022 m. spalio 18–21 d. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, lenkų, totorių ir žydų tautinių bendrijų atstovai su  vizitu lankėsi Rumunijoje. Lietuvos totoriams atstovavo Lietuvos
Knyga „Lietuvos totoria... 2020 m. išleista knyga „Lietuvos totoriai“. Knyga apie praeitį ir dabartį ir skirta paminėti Lietuvos  totorių istorijos ir kultūros metus. Leidinį inicijavo, parengė ir išleido Kauno apskrities
Lietuvos totorių bendruo... Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius metus paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.  Pirmieji totoriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasirodė XIV a. 2-ajame dešimtmetyje. Anot Motiejaus Strijkovskio „Kronikos“, didysis
„Susipažinkime iš nau... 2022 m. balandžio 7 d. Istorinėje Prezidentūroje įvyko ketvirtasis renginių ciklo „Susipažinkime iš naujo“ susitikimas. Šio susitikimo tema – Kauno totoriai ir jų istorinis paveldas. Istorinėje Prezidentūroje