Gimė 1902 m. Baigė Lvovo Jono Kazimiero universiteto Orientalistikos fakultetą. 1933 m. Varšuvos Rytų institutui ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijai padedant, išvyko studijuoti į garsųjį Kairo Al-Azhar universitetą. A. I. Voronovičiui buvo numatyta vieta Lenkijos diplomatinėje tarnyboje, tačiau kelerius metus jis buvo paliktas atlikti religinius patarnavimus totorių bendruomenėje. 1937–1939 m. buvo Varšuvos musulmonų bendruomenės imamas. 1938 m. Lenkijos musulmonų kongrese išrinktas Aukščiausiosios musulmonų kolegijos nariu, paskirtas 13-ojo ulonų pulko, įsikūrusio Naujoje Vilnioje, kapelionu. Iš totorių karių, tarnavusių minėto pulko 1-ajame totorių eskadrone, jis priimdavo priesaiką, tapo jų dvasiniu globėju. A. I. Voronovičiaus mokslinių interesų sritis – senieji totorių rankraščiai – kitabai ir liturginės knygos. Jis tapo 2-ojo ir 3-iojo Rocznik Tatarski (Totorių metraštis) tomų redaktorių kolegijos nariu. 2-ajame tome, išleistame 1935 m. Zamoscėje, jis paskelbė du straipsnius apie totorių ir Rytų kalbų likučius Lenkijos totorių leksikoje ir Lietuvos totorių kitabus. Pirmojo straipsnio baigiamojoje dalyje pateikė senosios totorių kalbos žodžius, kuriuos savo kasdienėje kalboje vartojo vietos totoriai su vertimu į lenkų kalbą. Šis darbas yra labai svarbus, tyrinėjant Lietuvos totorių kalbos praradimo aspektą. Kartu su kitais totorių intelektualais, Lenkijos totorių kultūros ir švietimo sąjungos nariams skaitė paskaitas apie religinį Egipto bei kitų arabų šalių gyvenimą ir papročius. 1934 m. žurnale Wschód-Orient (Rytai–Orientas) paskelbė straipsnį Polacy-muzulmanie na Uniwersytecie Al-Azhar w Kairze, 1936 m. žurnale Przegląd Islamski pasirodė jo publikacija O tłumaczeniu treści Koranu (Apie Korano vertimą). 1936 m. A. I. Voronovičius drauge su Muhammadu Sajjil Al-Hamavi, Kairo prekybos aukštosios mokyklos absolventu, išleido pirmąją knygelę arabų kalba apie Lenkiją Islam w Polsce (Islamas Lenkijoje). Joje buvo trumpai atpasakota totorių įsikūrimo Lenkijoje istorija iki XVII a. Bendradarbiavo su žurnalu Życie Tatarskie (Totorių gyvenimas), kuriame skelbė nemažai savo darbų. Svarbesni darbai: Przyczynek do historii meczetów w Polsce (Papildomi duomenys apie mečetes Lenkijoje) (1937) Kurs nauki religii Islamu dla hodżych i duchowieństwa muzułmańskiego (Islamo religijos kursas religijos mokytojams ir musulmonų dvasininkijai) (1939). Šis leidinys buvo skirtas plačiajai totorių visuomenei. Jame paprasta kalba buvo rašoma apie Lenkijos totorių istoriją, dabartį, kultūrą, vedama įvykių chronologija, publikuojami patarimai ūkininkams ir kt. Gavus Muftiato ir Lenkijos totorių kultūros ir švietimo sąjungos palaikymą, A. I. Vorovičiaus iniciatyva, 1939 m. pabaigoje–1940 m. pradžioje buvo planuojama sušaukti visos Lenkijos totorių suvažiavimą, kuriame norėta aptarti aktualius visai Lenkijos totorių bendruomenei klausimus, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo suvažiavimas neįvyko. Karo pradžioje A. I. Voronovičius gyveno Klecke, vedė islamo pamokėles vaikams. 1941 m. sausio 26 d. areštuotas NKVD. Tolesnis jo likimas nežinomas. Manoma, kad žuvo TSRS teritorijoje. Ypatingojo pasitarimo buvo nuteistas sušaudyti. Jo simbolinis kapas supiltas Varšuvos totorių kapinėse.