Motiejus Tuhan-Baranauskas gimė Adamonyse apie 1868 metus. Vedė Zofiją Bagdanavičaitę, gimusią 1890 m. Bazoruose. Išaugo šeši vaikai: Jonas
(gimė Adamonyse 1908 m.), Steponas (Stepas – gimė Adamonyse 1910 m.),
Marija (Marytė – gimė Kaune 1911 m.), Elena (gimė Kaune 1914 m.), Tamara
(gimė Kaune 1918 m.) ir Aleksandras (gimė Kaune 1920 m.). Kaune turėjo nuosavus namus Gardino gatvėje (dabar Puodžių g.), kuriuose apsigyveno 1910 m. lapkričio mėnesį.
Elena 1935 m. ištekėjo už Juozo Vilčinsko. 1938 m. gimė sūnus Aleksandras (Alis). Juozas Vilčinskas buvo vandentiekio inžinierius ir iki 1944 m. dirbo Kauno miesto savivaldybėje. Mirė 1992 m. Londone, palaidotas Raižiuose
šalia tėvo Samuelio ir sesers Marytės.
Tuhan-Baranauskų jauniausias sūnus Aleksandras žuvo 1941 m. birželio 23 d. keldamas Lietuvos trispalvę Kauno jachtklube. Palaidotas šalia Kauno mečetės buvusiose totorių kapinėse (dabar parkas, kuriame jo palaikai vis dar guli).
Artėjant rusams, 1944 m. liepos 9 d. iš Kauno išvažiavo Zofi ja Tuhan-
Baranauskienė, Stepas ir Jonas Tuhan-Baranauskai, Marytė Tuhan-Baranauskaitė, Juozas, Elena ir Alis Vilčinskai. Kaune pasiliko Motiejus (1946 m. mirė). Šeima važiavo į Vieną (Austrija), kur gyveno ir mokėsi Tamara. Vienoje visi išbuvo iki 1945 m. vasario 20 d., kai vėl artėjo rusai.
Iš Vienos visa giminė traukiniu iškeliavo į Italiją ir atvyko į Milaną 1945 m. kovo 16 d.. Balandžio 29 d. į Milaną įžengė aliantų kariuomenė. Britų kariuomenės sudėtyje buvo Antrasis lenkų korpusas (generolo Anderso vadovaujamas). Marytė, Tamara ir Stepas stojo į lenkų korpusą (visi Tuhan-Baranauskai laisvai kalbėjo lenkiškai). 1946 m. pavasarį kiti šeimos nariai persikėlė į pabėgėlių stovyklą Barletta’je, Adrijos jūros pakrantėje. Kariuomenėje Marytė baigė medicinos sesers mokslus.
Karui pasibaigus Antrasis lenkų korpusas ir šeimos buvo perkeltos į Britaniją, kur korpusas buvo demobilizuotas. Tuhan-Baranauskai ir Vilčinskai atvyko į Angliją 1946 m. vasarą. Perėję įvairias pabėgėlių stovyklas 1947 m. persikėlė gyventi į Londoną.
Marytė ir Tamara po demobilizacijos bendravo su lenkais ir abi ištekėjo už lenkų. Marytė – už iš Lietuvos kilusio Ferdinando Bohdanowičiaus, Tamara – už Wiesławo Lasockio iš Ciechanuvo.
Marytė ir Ferdinandas Bohdanavičiai išaugino sūnų Henriką. Sūnus Londono universitete baigė chemijos mokslus, vedė Anglijoje gimusią lenkaitę Iwoną Tarandzio, turi dukrą Joaną ir sūnų Aleksą. Abu vaikai baigė universitetus: Joana – verslo mokslus York’e, Aleksas – aeronautiką Durham’e. Ferdinandas mirė 1978 m., palaidotas Londone. Marytė ir Henrikas su žmona gyvena Velse, jaunimas – Londone.
Tamara ir Wiesław’as Lasockai išaugino sūnų Ludeką. Ludekas baigė geologijos mokslus Londono universitete, vedė lenkaitę Malgožatą Kłoczowską, išaugino dukrą Aną ir sūnus Janą ir Tomašą. Dukra baigė gamtosaugos mokslus Readingo universitete ir pedagogiką Londone, vyresnysis sūnus – politikos mokslus Londono universitete, jauniausiasis – informatiką Norwicho universitete. Wieslaw’as miręs, palaidotas Varšuvo
je. Tamara gyvena Vakarinėje Anglijoje, Ludekas su šeima – Londone.
Jonas ir Stepas Tuhan-Baranauskai liko viengungiai. Jonas apie 1956–1958 m. gyveno Kanadoje, bet grįžo į Londoną, kur mirė 1987 m.. Stepas mirė 1997 m., palaidotas Brookwoode (už Londono) musulmonų kapinėse. Brookwoode taip pat palaidotos Sofi ja Tuhan-Baranauskienė (mirė 1973 m. Londone) ir Elena Vilčinskienė (mirė 2001 m. Londone).