Biržai

Biržų kunigaikštystėje išsiskyrusi tauta – totoriai, kurių pėdsakus galime rasti XVI-XVII a. Neatsitiktinai 1645 m. žemėlapio legendoje šalia miestiečių, valstiečių, kareivių ir bajorų Juzefas Naronovičius-Naronskis nupiešė raitą totorių, apsiginklavusį lanku ir strėlėmis. XVII a. viduryje Biržų krašte gyveno keliolika įvairių grupių totorių giminių. Galima spėti, jog CVI a. pabaigoje Totorių kaime gyveno vien totoriai, atliekantys karinę prievolę. 1641 m. šioje vietovėje, dar vadintoje Totorių riba, vis dar gyveno tik totoriai. J. Naronskio žemėlapyje pažymėti du simboliai – „Ašperai totoriai“ bei „trys totoriai“. Šiandien toje vietoje išlikę Aspariškių ir Totorkalnio kaimai. 1662 m. Jarošo Achmatovičiaus testamentas kalba apie tai, kad jis savo Panemunės palivarke turėjo nuosavą mečetę, šalia kurios buvo nedidelės musulmonų kapinės. Totorių atsiradimas šiame krašte siejamas su kunigaikščių Radvilų vardu. 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapyje šioje vietoje pažymėta vietovė Aspery Tatarskie, o istoriniuose šaltiniuoseminima, kad 1604 m. Kristupas II Radvila už karinę tarnybą totoriui Ashmatui Jarošovičiui suteikė Ashpariškių valdą prie Nemunėlio, o 1641 m. Jonušas Radvila patvirtino jo sūnui Jarošui. Žiūrint į XVII a. žemėlapį ir lyginant su šiandieniniu atrodo, kad Aspery Tatarskie buvę šiandieninės Totorkalnės vietoje, tačiau iki šių dienų išlikę ir Aspariškių pavadinimas.