Šv. Koranas ir žinių plėtimas

Žodis „koran“ reiškia „dažnai skaitomą“, o pirmoji eilutė, Angelo Gabrielio apreikšta Pranašui Mahometui, buvo įsakymas „Skaityk (arba deklamuok)! Tavo Viešpaties vardu…“ Šis nurodymas žmogui, kuris, kaip ir dauguma to meto žmonių, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, pažymėjo naujo žmogaus komunikacijos, mokslo ir vystymosi amžiaus pradžią. Ankstesnieji šventraščiai buvo parašyti ir perduoti kunigų ir raštininkų iš elito – paprastai praėjus nemažai laiko po religijos įkūrėjo mirties, o dėl Šv. Korano išsaugojimo nuo pat pradžių stengėsi visa bendruomenė, ir jis buvo pabaigtas Pranašui Mahometui esant gyvam. Pranašo ankstyvieji sekėjai uoliai mokėsi atmintinai ir užrašydavo kiekvieną naują tekstą, kada jis būdavo apreiškiamas; jo mirties metu tūkstančiai mokėjo Šv. Koraną atmintinai. Per dvejus metus po Pranašo mirties pirmasis kalifas Abu Bakras paprašė Pranašo sekretoriaus Zaido surinkti visas egzistuojančias Šv. Korano kopijas ir fragmentus į vieną vietą, kad galima būtų sudaryti standartinį leidimą. Šis rankraštis tapo autentišku pagrindu leidimams, kurie buvo išdalyti kiekvienai musulmonų provincijai valdant Osmanui, trečiajam kalifui; nuostabu, jog keli ankstyvieji rankraščiai buvo išsaugoti, juos šiandieną galima pamatyti muziejuose.

Mylimas Pranašas ragino visus musulmonus, vyrus ir moteris, siekti naudingų žinių. Sekant jo pavyzdžiu, mečetės tapo ne tik maldos, bet ir mokslo centrais. Visuotinio nemokamo pagrindinio išsilavinimo idėja yra kilusi iš Islamo; vaikai mokėsi skaityti, rašyti, įsiminti Šv. Koraną ir atlikti pagrindinius matematikos veiksmus kaimų mečečių mokyklose; gabūs mokiniai būdavo siunčiami į miestus siekti aukštesnio išsilavinimo. Pirmieji pasaulio universitetai, ligoninės ir pašto skyriai buvo įkurti musulmonų. Pirmieji kalifai įsteigė instituciją „Išminties Rūmai“ Bagdade, kur mokslo žmonėms būdavo mokama už mokslinių, literatūros ir religinių veikalų vertimą į arabų kalbą iš visų žinomų kalbų. Būtent šios plačios pažiūros įkvėpė žydus ir krikščionis musulmonams valdant Ispaniją versti klasikinius romėnų ir graikų tekstus iš arabų kalbos į Europos kalbas, įžiebiant Europos Renesansą.