Tikras musulmonas privalo laikytis Korano įsakymų, kurie kalba apie pamaldų ritualą, išmaldos dalijimą, pasninkavimą, kelionę į šventąsias vietas – Kaabą Mekoje ir Mediną. Milijonai baltais rūbais (ichramais) apsigobusių piligrimų Id al Adhos (Kurban bairamo) šventės dienomis Saudo Arabijoje susirenka į hadžą Mekoje, po to aplanko Minos slėnį ir Arafato kalną. Čia pranašas Mahometas pasakė paskutinį pamokslą. Šioje vietoje bus paskelbta paskutinio teismo diena. Hadžo dienomis maldininkai Medinoje apsilanko prie Mahometo kapo. Mekoje Charamo šventyklos komplekso centre meldžiasi prie nedidelio kubo formos pastato Kaabos – svarbiausios musulmonų šventovės. Į ją melsdamiesi atsigręžia viso pasaulio musulmonai. Islamo mitologija aiškina, kad Kaabą pastatė Adomas. Iki islamo įsigalėjimo ji buvo svarbiausia Mekos šventovė, aplink kurią stovėjo arabų genčių dievybių statulos. Kaabos sienos yra orientuotos į pasaulio šalis. Rytinėje sienoje įmūrytas Juodasis Akmuo. Išorinės sienos aptrauktos juodu audeklu (kisva), kurio viršutinėje dalyje auksu išsiuvinėti tekstai iš Korano. Per hadžą kisva išdalijama gabaliukais kaip relikvija maldininkams. Piligrimai pasimeldę hadžo dienų ritualą užbaigia nuo Džamarato tilto į slėnyje išrikiuotus stulpus kaip šėtono šmėklas svaidydami akmenis.18 Lietuvos totoriai svarbiausia tikybos pareiga pripažino labdarą, išmaldos dalijimą, vargšų paramą, našlaičių ir senelių globą. Tikėjo, kad gerais darbais vardan Dievo, o ne vardan žmonių, pelno Dievo malonę. Jie neskyrė didesnės reikšmės asketiškam gyvenimo būdui, tačiau gerbė žmones, mokančius atsižadėti pasaulietiškų malonumų ir atsidėti tik maldoms. Dievobaimingas žmogus uoliai melsdamasis galėjo virsti šventuoju.
Pamaldus musulmonas turi skaityti Koraną, nes tik mokantis tą daryti gali aktyviai melstis mečetėje, kapinėse ir namie. Lietuvos totoriai turėjo Korano vertimą lenkų, baltarusių ir rusų kalbomis. Gerbdami Koraną jo nelaikė žemiau juosmens. Bučiavo aptaisą ir stropiai saugojo, įvyniotą drobiniame rankšluostyje.
Totoriai prieš maldą bei religines apeigas atlieka apsiplovimo ritualą. Didįjį apsiplovimą vadino gusiel (arab. gusul), mažąjį – abdes (turk. abdest). Koranas draudžia vaizduoti žmogų ar žvėrį (kad išvengtų stabmeldystės). Musulmonai gali melstis mečetėje, namuose ir kapinėse. Meldžiantis namuose būtina atsigręžti Mekos pusėn, uždengti veidrodžius ir paveikslus.
Lietuvos totoriai išpažįsta Sunitų apeigų Abu Hanifo pakraipos islamo tikėjimą. S. Kričinskio nuomone, tarp totorių ateivių kipčiakų galėjo būti ir Šafiitų, išpažįstančių VIII mūsų eros amžiaus Muhamedo Ibin Idrio al Šafi įkurtos teologinės mokyklos islamą.